Aštuntasis finišas – pusantro šimto gyvavimo metų skaičiuojančioje Eržvilko gimnazijoje, kuri unikali tuo, kad čia mokosi net 300 moksleivių, kai viso miestelio gyventojų skaičius tesiekia maždaug 450. „Taip yra todėl, kad į šią mokyklą dauguma moksleivių suvažiuoja iš aplinkinių gyvenviečių – vienas moksleivis susitikimo metu pasakojo, kad kasdien į mokyklą autobusu važiuoja 26 kilometrus“, – pasakoja Nerijus.
Prie Eržvilko riboženklio jį pasitiko ne tik mokyklos bendruomenė, bet ir miestelio seniūnas Gintaras Kasputis. „Jis pasipasakojo, jog miestelis jaučia emigracijos padarinius, daug žmonių išvažiuoja ir tas liūdina. Tačiau džiugu tai, kad stengiamasi nuolat atsinaujinti, renovuoti pastatus, kad gyvenvietė taptų gražesnė ir patrauklesnė“ , – teigia bėgikas.
Tačiau visoms mokykloms akcentuoju, kad susitikimuose svarbiausia – kokybė, o ne didelis priverstinai atvarytų mokinių skaičius.
Susitikimas mokyklose šiandien praėjo beveik kamerinėje aplinkoje, mat jame dalyvavo tik aštuoni moksleiviai. „Suprantu juos – penktadienis, o dar daugeliui namo grįžti reikia autobusu. Tačiau visoms mokykloms akcentuoju, kad susitikimuose svarbiausia – kokybė, o ne didelis priverstinai atvarytų mokinių skaičius“, – tikina Nerijus.
Iš moksleivių jis išgirdo apie juos džiuginantį dalyką – dukart per metus vykstančius moksleivių susitikimus su administracija. Jų metu po 2 atstovus iš kiekvienos klasės susitinka su direktore, pavaduotoja ir išsako, kas mokykloje patinka, o kas – ne. Po šių susitikimų administracija savo ruožtu imasi iškeltų problemų spręsti, o jei to padaryti nepavyksta – kito susitikimo metu paaiškina, kodėl. „Moksleiviai akcentavo, kad tai jiems patinka mokykloje, kad turėdamas kažkokių norų ar pasiūlymų visad gali juos pateikti ir net tuo atveju, jei jie nebus įgyvendinami, bus paaiškintos objektyvios priežastys“ , – pasakoja Nerijus.
Mityba – sveikatos pagrindas
Per pastarąsias 8 dienas Nerijus nubėgo iš viso 344 km. Kad atlaikytų tokį krūvį, ne paskutinėje vietoje jam – mityba. Kiek iš tiesų ji svarbi sportuojantiems? „Daugiau, nei pats sportas“, – teigia mitybos specialistas Artūras Sujeta. Jo praktikoje pasitaiko dviejų tipų žmonių: valgančių tam, kad sportuotų, t.y., pasiektų kažkokių rezultatų, na, o kiti sportuoja tam, kad galėtų valgyti, ką nori. „Antruoju atveju, viskas gerai tol, kol esi jaunas, yra greita medžiagų apykaita ir tos mitybos nuodėmės didesnės įtakos tarsi nedaro. Tačiau tik laiko klausimas, kada blogi mitybos įpročiai atsilieps sveikatai“ , – mitybos svarbą pabrėžia jis.
Nerijui sudaręs mitybos planą prieš ir per 20 maratonų, specialistas spėja, jog šiuo atveju mityba sudarys apie 15 proc. sėkmės. „Tai – tik dėl to, kad sąlyginai vėlai pradėjome bendradarbiauti, tačiau, jei, sakykime, būtume pradėję dėlioti mitybos planą prieš pusmetį, jis galėtų lemti ir 30–40 proc.“, – sako A. Sujeta.
Nerijaus racione – ne tik įprastas maistas, kuriuo gausiai parėmė pagrindinis akcijos rėmėjas – maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuvė internete „Barbora“, bet ir kito rėmėjo, „Maistas sportui“, padovanoti maisto papildai. „Noriu pabrėžti, kad Nerijaus iššūkis yra unikalus, tai nėra natūralus fizinis krūvis, todėl maisto papildai svarbūs tuo, kad leidžia palaikyti optimalius energetinius resursus“, – argumentuoja mitybos specialistas.
Šiuo atveju mityba sudarys apie 15 proc. sėkmės.
Rekomendaciniame dienos meniu beveik kasdien galima rasti mėsą, nors tarp bėgikų populiaru jos vartoti mažai ar nevartoti visai – dėl to, kad mėsa apsunkina virškinimą ir darosi sunkiau bėgti. „Nerijaus atveju, kai organizmas gauna tokį krūvį, raumenyje vyksta mikropažeidos. Kad jos sugytų, organizmui reikalingi baltymai ir būtent baltymai, gaunami iš mėsos“, – paaiškina A. Sujeta.
Apie tortus nesvajoja
Nerijaus rytas prasideda nuo sočių ir maistingų pusryčių: daigintų grikių košės su džiovintais vaisiais ir sėklomis. Maratono metu bėgikas pasistiprina dažnai, jo meniu – bananas, apelsinas, energinis gelis, elektrolitų gėrimas, riešutai, baltymų batomėlis, duonos ir avokado arba lašišos sumuštinukai.
Mokyklos, į kurias Nerijus atbėga, jį pasitinka ne tik su plakatais ar gėlėmis, bet ir pietumis – dažniausiai tai vištiena ar žuvis su daržovėmis. Po 3 val. – makaronai, o 21 val. laukia antroji vakarienė – salotos.
Be abejo, visą dieną bėgiką lydi ir vandens buteliukas. „Vandens vartoju daug. Neskaičiuoju, bet, manau, pusantro litro tenka maratonui ir dar du išgeriu likusią dienos dalį“, – sako bėgikas. O kaip su bandelėmis ir saldumynais? „Jų visai nesinori! Ir nors visi specialistai man leidžia šiek tiek nusidėti, bet nejaučiu skanėstams poreikio. Porą kartų suvalgiau ledų, o jei labai norisi saldaus, su komanda pasidarome karšto šokolado iš šimtaprocentinės „JC Sport“ ir „Chocolate Naive“ kakavos““, – mažas bėgimo nuodėmes išpažįsta Nerijus.