Baimės atmosfera
Europa gyvena baimėje. Atrodo, ką tik buvo Paryžius, o štai dabar – Briuselis. Daugiau kaip 30 žuvusiųjų, ir aukų dar gali daugėti. Briuselis – kosmopolitiškas miestas. Sostinė, kurioje įsikūrusios svarbiausios Europos Sąjungos institucijos – Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Taryba.
Belgijos Zaventemo oro uostas – vienas labiausiai apkrautų Europoje. Lėktuvai čia kyla ir leidžiasi kas porą minučių. Ir ten dar niekada nebuvo šitiek panikos.
Savižudžiai sprogdintojai paskui save į mirties gniaužtus nusitempė žmones iš keturiasdešimties pasaulio šalių – nuo Didžiosios Britanijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Nuo Ekvadoro iki Kolumbijos. Ten nebuvo nė vieno lietuvio. Reikia dėkoti likimui, nes tautiečių Briuselyje – pilna. Daugybė jų dirba Europos Sąjungos institucijose, studijuoja puikiai vertinamuose universitetuose ar tiesiog ten ieško didesnio uždarbio.
„Labai sunku išbūti tokioje būsenoje, kai žmonės yra žudomi dėl nieko – dėl kažin kieno kažkokių įsitikinimų, tikėjimo. Jeigu tiki dievą, tai, man atrodo, dievas yra šventas, turėtum irgi ką nors švento daryti, jeigu labai tiki. Ir nesvarbu, koks tas dievas būtų – ar Buda, ar Alachas, ar tiesiog Jėzus ar dievas, na, tiesiog nesvarbu. Jeigu tiki, tai turėtum šventą dalyką daryti, o ne žudyti žmones“, – laidai „Emigrantai“ sako Briuselyje gyvenanti lietuvė Sandra Meilūnaitė.
Nesvarbu, koks tas dievas būtų – ar Buda, ar Alachas, ar tiesiog Jėzus ar dievas, na, tiesiog nesvarbu. Jeigu tiki, tai turėtum šventą dalyką daryti, o ne žudyti žmones, – laidai „Emigrantai“ sako Briuselyje gyvenanti lietuvė Sandra Meilūnaitė.
Belgijos sostinėje ji gyvena jau penkerius metus ir dar niekada nesijautė tokia išsigandusi. Merginą „Emigrantai“ kalbino praėjus vos pora valandų po to, kai nugriaudėjo pragaištingi sprogimai. Briuselyje tapybą studijuojanti mergina net negali apsakyti, ką jautė, kai namuose per žinias stebėjo kraupius vaizdus oro uoste, o paskui – paniką Malbeko metro stotyje.
„Baisiausia yra nežinomybė – kai meldiesi, kad tavo artimieji būtų sveiki, – sako ji. – [Baisu], kad aš į tą metro, kur viskas atsitiko, turėjau įsėsti. Gal angelas sargas mane apsaugojo – tiesiog neįsėdau aš į tą metro, nežinau, kodėl. Aš dažniausiai einu į mokyklą, net jeigu ir tingiu, bet vis dėlto nėjau.“
Iki tos dienos Sandra Briuselyje jautėsi visiškai saugi. Į Belgijos sostinę ji atvyko paskui čia įsidarbinusią mamą. Sandra gyvena nuomojamame bute kartu su savo vaikinu – ukrainiečių kilmės režisūros studentu Aleksandru. Jiedu tik per laimingą atsitiktinumą neatsidūrė ten, kur žuvo dešimtys žmonių.
Teroro aktas Belgijoje dar ilgai bus pagrindinė pokalbių tema. Iš pradžių du sprogimai nugriaudėjo oro uoste, paskui – metro stotyje. Žmonės taip ir liko gyventi baimėje. Juk niekas negali žinoti, kokių iššūkių Europai dar parengs Islamo valstybė – teroristų grupuotė, prisiėmusi atsakomybę už Kovo 22-osios įvykius.
Terorizmo židinys Europos širdyje
Neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad džihadistų judėjimas apmokė apie 400 kovotojų rengti išpuolius Europoje. Kovotojai, susiskirstę į pusiau autonomines kuopas, į Europą prasiskverbę daug giliau nei iki šiol manyta. Daugiausiai informacijos turima apie Briuselio Molenbeko rajone klestinčius džihadistus.
Belgijos premjeras Charlesas Michelis Molenbeką vadina didžiule problema. Apie 30 proc. vietos gyventojų – bedarbiai, rajono atmosferos niekada nebuvo galima pavadinti saugia, o baisiausia tai, kad Molenbekas – terorizmo židinys pačioje Europos širdyje.
Belgijoje gyvenanti lietuvė Lina Kusaitė laidai „Emigrantai“ prisipažįsta: „Aš pati Molenbeke nelabai norėčiau gyventi, man jis yra gana purvinas rajonas. Centro gyventojai arba kai kurie žmonės iš Europos Komisijos bijo čia eiti. Kodėl – nežinau, gal jų reikia klausti. Gal yra tam tikras požiūris į Molenbeką.“
Šiuo atveju geras požiūris turėtų kelti nuostabą. Būtent Molenbeke gyveno islamistai, tiekę ginklus teroro atakų Paryžiuje organizatoriams. Maža to, Briuselio teroro aktas veikiausiai buvo suorganizuotas čia, pačiame Briuselyje, visai netoli miesto centro.
L.Kusaitės pavardė plačiai žinoma meno pasaulyje. Ji – ne vienos knygos iliustratorė ir gerai vertinamų darbų autorė. Emigrantė dirba ir mokyklose. Ten ji moko vaikus pagal savo pačios sukurtą programą. Lietuvės tikslas – priartinti žmones prie gamtos, nuo kurios, gyvendami dideliuose miestuose, jau spėjome nutolti.
Mokyklos, kuriose dirba Lina, įsikūrusios Molenbeke, todėl rajoną ji pažįsta puikiai. Moteris čia lankosi bent porą kartų per savaitę ir tikina, kad čia nėra taip baisu ir pavojinga, kaip linkusi nušviesti žiniasklaida. Beveik visi jos mokiniai – mažieji musulmonai.
„Labai daug yra iš Maroko, Tuniso. Turkų buvo pora. 99 proc. emigrantų yra iš pietų ir pietryčių. Tai yra labai mieli vaikai – energingi, labai norintys visko. Visą laiką nori padėti. Jeigu prašysi, niekada nepasakys „niekada“. Jie yra labai nuoširdūs: atbėga, apkabina“, – pasakoja Lina.
Lietuvė sako, kad musulmonų ir nemusulmonų vaikai niekuo nesiskiria – visi šiek tiek padykę, visi turi problemų. Ji mano, kad prastą rajono įvaizdį reikia gerinti, nes neigiama informacija veikia ir gyventojus, kurie niekaip nesusiję nei su terorizmu, nei su islamu apskritai. Deja, to, ką išvys netrukus, ji dar niekada nėra mačiusi.
Tuo, kad Europos Sąjungos sostine vadinamame Briuselyje yra tokios didelės musulmonų sankaupos, Lina nesistebi. Ji mano, kad tai – natūralus kultūrinis reiškinys.
Dar iki teroro atakos policijos ir apsaugos pajėgų kiekis mieste stebino. Policininką buvo galima sutikti už kiekvieno kampo. Miesto gyventojai net reiškė nepasitenkinimą, jog tiek daug apsaugos mieste kelia daugiau nerimo negu iš tiesų saugo.
Reikėjo čia mums porą kartų, tai užbėgi, pasisveikini, išgeri arbatos ir toliau eini. Nepasakyčiau, kad tai tokia kavinė, kur norėčiau eiti ir kviesti draugus, – prisipažįsta lietuvė.
Kad ir kaip baisiai skambėtų, teroro aktas Briuselyje nebuvo netikėtas. Kai „Emigrantai“ ten lankėsi, ne vienas gyventojas pasakojo jaučiantis baimę, kad gali nutikti kažkas blogo. Iškart po Paryžiaus teroro atakų buvo aišku, jog žmonės, atsakingi už šimtus atimtų gyvybių, gali slėptis būtent Molenbeke. Po teroro akto Prancūzijos sostinėje Briuselio gyventojai buvo įspėti dėl didžiulės smurto grėsmės, mieste buvo blokuojamas eismas.
Lina laikosi nuomonės, jog ne visi musulmonai yra teroristai, todėl šio tikėjimo žmonių diskriminuoti ir bijoti nereikėtų. Vis dėlto ji pripažįsta: Molenbeke ir jai ne visada jauku. Molenbekas – ne ta vieta, kur galėtum jaukiai pasėdėti kavinukėje. Čia jos visai ne tokios, prie kokių yra pratę europiečiai. Įėjęs vidun pasijunti lyg toli Rytuose.
„Na, visi iš karto į tave žiūri. Aišku, viena aš neinu, kartais [užeinu] su drauge, kai norisi kažko išgerti ir, tarkime, yra šalta. Reikėjo čia mums porą kartų, tai užbėgi, pasisveikini, išgeri arbatos ir toliau eini. Nepasakyčiau, kad tai tokia kavinė, kur norėčiau eiti ir kviesti draugus“, – prisipažįsta lietuvė.
