15min.lt savo istoriją papasakojo vilnietis, prieš kurį laiką atsidūręs Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). Po apendicito operacijos atsigavęs pacientas keturvietėje palatoje pajuto cigarečių kvapą. „Nekreipk dėmesio, tai mūsų kaimynas tualete rūko“, – paaiškino jam šalia gulintis vyras.
Plūsta šalčio aukos
„Tokie asmenys higienos požiūriu yra nevalyvi, skleidžia blogą kvapą, todėl stengiamės juos guldyti atskirai“, – sakė A.Stašinskas.
Tualete užsirakinęs pagyvenęs vyras į ligoninę buvo atgabentas dėl nušalusių galūnių. Gatvėje valkataujančiam žmogui buvo atliktos kelios rankų ir kojų pirštų amputavimo operacijos. Į bendrą palatą paguldytas vyras netruko prasimanyti pinigų, maisto, gėrimų, kurių gavo iš palatos kaimynų ir juos lankančių žmonių.
Apendicito operaciją patyręs vilnietis buvo priverstas perspėti savo artimuosius, kad į palatą neneštų vertingų daiktų, nes nėra galimybių juos saugoti. Taip pat primygtinai prašyti, kad jį lankantys žmonės ateitų be vaikų, kuriuos galėtų šokiruoti kaimyno elgesys ir leksika.
Naktį benamis nebesivargino eiti į tualetą ir užsirūkė tiesiog palatoje. Ant kojų sukeltas chirurginio skyriaus personalas nusprendė įsiklausyti į ligonių skundus ir perkelti vidaus taisykles ignoruojantį vyrą į atskirą palatą.
RVUL Pirmojo chirurginio skyriaus vedėjas Algimantas Stašinskas 15min.lt teigė, kad žiemą ligoninėje benamių padaugėja. Itin stipriai tai jaučiais Terminių traumų skyriuje, kur guldomi galūnes nušalę žmonės.
VIP palatos
Pasak A.Stašinsko, dažniausiai asocialiems asmenims skiriamos atskiros palatos, tačiau jų ne visada pakanka. „Tokie asmenys higienos požiūriu yra nevalyvi, skleidžia blogą kvapą. Mes juos apiprausiam, tačiau tai ne visada padeda. Dažnai jie šlapinasi po savimi, nors antis yra visai netoli. Todėl stengiamės juos guldyti atskirai“, – sakė chirurgas.
Mediko teigimu, didžiausia problema yra ne benamių tvaikas, tačiau elgesys. Kai kurie asmenys ne tik konfliktuoja su ligoninės darbuotojais, tačiau ir visiškai nepaiso palatos kaimynų. „Taip, buvo atveju, kai benamiai užsirūkydavo tiesiog palatoje. Naktį yra ir čiužinį sudeginę“, – sakė skyriaus vedėjas.
Nėra kur dėti
Benamiai nemoka mokesčių ir nėra socialiai apdrausti, todėl medikams kyla klausimas, kur dėti žmones suteikus jiems būtinąją pagalbą. „Mes juos apgydome, tačiau slaugos ligoninės socialiai neapdraustų asmenų nepriima. Grąžiname juos į nakvynės namus“, – sakė A.Stašinskas.
Skyriaus vedėjo nuomone, ligoninėse dirbantys specialistai atlieka siauro profilio paslaugas, tačiau benamiais galėtų efektyviau rūpintis nakvynės namų darbuotojai: „Slaugos namuose galėtų atsirasti skyriai tokiems asmenims, tačiau tam turėtų būti skiriamas atskiras finansavimas“.
Ilgai negydo
 |
| Vilniaus nakvynės namų filialas A.Kojelavičiaus gatvėje. |
Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Luneckienė 15min.lt pasakojo, kad tokiose įstaigos namų neturintiems asmenims ilgalaikė medicininė pagalba nėra teikiama: „Žmonės visada daugiau serga žiemos laikotarpiu. Mes patys negydome. Nakvynės namuose yra tik slaugytoja pirminei priežiūrai – sutvarstyti žaizdas ir nukreipti pas gydytoją. Su rimtesnėmis problemomis jie eina į poliklinikas arba ligonines“.
Nakvynės namuose teikiama trumpalaikė socialinė globa ir apnakvindinimo paslauga. Apgyvendinimo komisijos sprendimu asmuo gali būti apgyvendintas keturviečiame arba šešiaviečiame kambaryje. Dienos metu čia gyvenantys asmenys turi tvarkytis savo problemas, spręsti savo socialinius reikalus. Tačiau yra išimčių. Nakvynės namuose daug apgyvendinama senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Tokie asmenys dienos metu gali būti nakvynės namuose. Jei žmogus gauna iš gydytojo ligos pažymą, jie gali ir dieną likti nakvynės namuose. Tokia pat tvarka galioja ir bendroje salėje nakvojantiems benamiams. Trumpalaikė socialinė globa asmeniui per mėnesį kainuoja 70 litų per mėnesį.
Skirtingi klientai
A.Luneckienės teigimu, rasti bendrą kalbą su namų neturinčiais asmenimis pavyksta ne visada. „Ilgai dirbu šį darbą. Yra visko. Čia ateina labai skirtingi žmonės. Kaip ir turintys namus žmonės yra skirtingi. Kai kurie jų elgiasi blogiau už benamius. Pas mus gyvena ir labai inteligentiškų žmonių. Aišku, būna ir konfliktų, ir vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo. Būna atvejų, kai tokius žmones reikia šalinti“, – sakė ji.
Pašnekovės teigimu, viskas priklauso nuo požiūrio į žmogų: „Mūsų praktika rodo, kad labai daug priklauso nuo požiūrio į žmogų. Kai su sunkaus charakterio ar priklausomybę turinčiu žmogumi pradedi bendrauti pagarbiai ir nuoširdžiai, pamatai, kad jis gali būti visai kitoks“.
Trūksta specialios priežiūros
 |
| Vida Augustinienė/"15min" nuotr. |
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės nuomone, situacija yra sudėtinga. „Tam, kad ligoninėse patektum į vienvietę palatą, pacientams reikia primokėti. Nemanau, kad benamiai už tai susimoka. Aišku, nei vienas nenorėtų gulėti šalia smirdančių ar utėlėtų benamių. Tačiau iš pacientų pozicijų visi žmonės turi teisę į sveikatos priežiūrą. Tokiems žmonėms gydymo įstaigos turėtų skirti atskiras palatas“, – svarstė ji.
Pasak pacientų organizacijų atstovės, tvarkos taisyklės laužantys žmonės neturėtų tapti visų palatoje gydomų žmonių galvos skausmu. „Pacientai, kurie konfliktuoja su gydymo įstaigos darbuotojai ir nesilaiko tvarkos turėtų būti kažkaip izoliuoti. Jiems turėtų būti skirta speciali priežiūra. Kodėl kiti sergantys žmonės turi uostyti cigarečių dūmus? Idėja, kad tokiems žmonėms būtų įsteigtas specialus medicinos punktas yra gera. Sergančius namų neturinčius žmones galėtų lankyti gydytojai nakvynės namuose. Jie būtų savoje aplinkoje“, – teigė V.Augustinienė.
