Ginklų kontrolės inspekcija – vienas iš būdų užtikrinti bendradarbiavimą ir saugumą tarp valstybių. Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM), „kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti valstybė nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų pagal VD karinių pajėgumų.
„2011 m. Vienos dokumentas (VD) įpareigoja ESBO priklausančias valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, iš anksto informuoti apie planuojamą stambaus masto karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą kiekį kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų bei vizitų į karinius dalinius (vadinamoji verifikacinė veikla). Lietuva pagal VD kasmet turi priimti vieną vertinamąjį vizitą ir tris inspekcijas“ – tęsia KAM.
Taip pat KAM aiškina, kad ginklų kontrolės inspektoriai turi galimybę gauti informaciją apie pasirinktų batalionų ar poligonų vykdomą veiklą, juose tarnaujančių asmenų skaičių, pagrindinių ginkluotės ir kovos technikos sistemų tipus. Lankyti karinius poligonus inspektoriai gali tiek žemės, tiek oro transportu. Juose svečiuodamiesi, jie gali pabendrauti su personalu ir susipažinti su vykdoma veikla.
„Remiantis inspekcijos metu gauta informacija ginklų kontrolės inspektoriai turi parengti ir išplatinti ESBO vidiniu tinklu ataskaitą, kurioje turi pateikti vertinimą, kaip inspektuojama ESBO šalis laikosi 2011 m. Vienos dokumento įsipareigojimų ir ar inspekcijos metu nenustatyta pagal VD nuostatas nedeklaruota karinė veikla“, – priduria Krašto apsaugos ministerija.
ESBO valstybei šios sutarties nuostatų „nesilaikymas implikuotų politines pasekmes. Pavyzdžiui, ESBO susitikimų metu šalys išreikštų susirūpinimą, neigiamai įvertintų tokius šalies veiksmus ir paragintų laikytis VD nuostatų
Vertina ir Lietuvą, ir lietuviai
Lietuva turi papildomą dvišalį susitarimą su Baltarusija dėl dar didesnio pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo. Tad šios šalys tarpusavyje keičiasi papildoma informacija apie savo karines pajėgas ir turi po papildomą vertinamąjį vizitą. Su Rusija sutartis nutrūkusi.
„Šiuo metu toks susitarimas veikia tik su Baltarusija, nes Rusija analogišką dvišalį susitarimą 2014 m. vienašališkai nutraukė, – konstatuoja KAM. – Lietuva, prisidėdama prie skaidrumo didinimo ir pasitikėjimo stiprinimo regione, š. m. birželio 4-6 d. savanoriškai pakvietė kaimyninių šalių (Suomijos, Švedijos, Baltarusijos ir Rusijos) karinius stebėtojus stebėti didžiausių Lietuvos istorijoje nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2018“. Visos šalys atsiuntė savo stebėtojus, išskyrus Rusiją“.
Šiais metais balandžio mėnesį lankėsi ginklų kontrolės inspektorių grupė iš Austrijos ir Šveicarijos, o birželio 11-14 dienomis pasirinkto rajono inspekciją vykdė Baltarusijos ir Rusijos inspektoriai.
Taip pat šiemet Lietuvos ginklų kontrolės inspektoriai vertino Rusijos karinį dalinį, dalyvavo ginklų kontrolės inspekcijoje Baltarusijoje bei vykdė inspekciją Serbijoje.
„Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius Turkijos vadovaujamos inspektorių grupės sudėtyje vasario mėn. vertino Rusijos karinį dalinį, o kitas Lietuvos ginklų kontrolės inspektorius kovo mėn. Nyderlandų vadovaujamos inspektorių grupės sudėtyje dalyvavo pasirinkto rajono inspekcijoje Baltarusijoje. Balandžio mėn. Lietuvos vadovaujama ginklų kontrolės inspektorių grupė (kartu su inspektoriais iš Estijos ir Nyderlandų) vykdė pasirinkto rajono inspekciją Serbijoje“ – komentuoja KAM.
Rimtų nuobaudų nebūna
Kaip atrašė KAM, kadangi 2011 m. Vienos dokumentas nėra tarptautinė sutartis, o politiškai įpareigojantis dokumentas, kurio nuostatos yra politiškai privalomos. Todėl ESBO valstybei šios sutarties nuostatų „nesilaikymas implikuotų politines pasekmes. Pavyzdžiui, ESBO susitikimų metu šalys išreikštų susirūpinimą, neigiamai įvertintų tokius šalies veiksmus ir paragintų laikytis VD nuostatų.
Pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenis, ESBO yra regioninė saugumo organizacija, kuriai priklauso 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes, taip pat ši organizacija turi 11 valstybių-partnerių, jos būstinė yra Vienoje.
Lietuvai tai yra pirmoji tarptautinė organizacija, kurios nare ji tapo po nepriklausomybės atkūrimo (1991 m.) Prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) įstojome 1991 m. rugsėjo 10d. kartu su Latvija ir Estija.
