Per visą angarą nuvilnijęs garsas paskatina atsigręžti daugelį esančiųjų pastate, įskaitant 18 vyrų, vilkinčių mėlynomis uniformomis.
Tai – Ukrainos kariuomenės mechanikai, gruodį Lietuvoje mokęsi remontuoti minimas haubicas.
„Lietuvoje tai pirma grupė, kuri mokėsi remontuoti šias haubicas“, – BNS sako majoras Žilvinas Čerškus, Jonavos rajone įsikūrusio vieno Lietuvos kariuomenės artilerijos bataliono štabo viršininkas.
Penktadienį Ukrainos karių grupė palieka Lietuvą ir grįžta į tėvynę.
Genda nuo intensyvaus naudojimo
Vokietija dar birželį perdavė Ukrainai keliolika „PzH 2000“. Ekspertai teigia, kad ši artilerija, kaip ir kita Rusijos invazijai besipriešinančiai šaliai perduota vakarietiška ginkluotė, padėjo ukrainiečiams pakeisti karo eigą.
Tačiau dėl itin intensyvaus haubicų naudojimo ginkluotė greitai dėvisi.
Remontuoti ji gabenama į NATO šalis, tarp jų ir į Lietuvą – iki šiol čia suremontuotos šešios haubicos.
„Siekiamybė yra išmokyti karius identifikuoti gedimus ir juos šalinti mūšio lauke, esamuoju laiku“, – sako Ž.Čerškus.
„Jeigu aš turiu gebėjimą ir įrankius taisyti vietoje, vadinasi, aš sutaupau laiko, resursų, galiu paremti manevrą laiku ir vietoje, o ne laukti, kol po mėnesio ar dviejų sutvarkyta technika grįš iš užsienio“, – priduria jis.
Ukrainoje „PzH 2000“ naudotos Vokietijos kariuomenėje nematytu intensyvumu.
Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ lapkritį skelbė, kad iš vieno pabūklo Ukrainos kariuomenė iššauna po maždaug 300 šūvių per dieną.
Ukrainos kariai Rukloje mokėsi atlikti techninę haubicų priežiūrą, o ne sugedusių dalių remonto darbus.
Pasak su anonimiškumo sąlyga su BNS kalbėjusių Lietuvos karių, būtent techninės priežiūros stoka intensyviai naudojant artileriją kai kuriais atvejais lėmė haubicų gedimus Ukrainoje.
Anot jų, įprastai kasmet atliekamą haubicų techninę priežiūrą karo sąlygomis tenka daryti kur kas dažniau, kai kada – net kas savaitę.
„Bendras priešas motyvuoja“
Ukrainos kariuomenės mechanikai Lietuvoje praleido dvi savaites, studijuodami instrukcijas ir mokydamiesi atlikti haubicų variklių, važiuoklės aptarnavimo darbus.
Jie dirbo prie keturių haubicų, mokydamiesi veikti su skirtingais ginkluotės komponentais.
Didelė Lietuvoje kursą baigusių ukrainiečių jau stažavosi Vokietijoje, todėl mokydamiesi Lietuvoje specializavosi atlikti važiuoklės ar bokštelio priežiūrą. Keturi ukrainiečiai haubicas remontuoti mokėsi pirmą kartą.
Pasak Ž.Čerškaus, lietuviai, „PzH 2000“ patys turintys nuo 2016 metų, dalijosi praktinėmis žiniomis.
„Jie įgijo daugiau teorinių žinių kitur, o mes (...) iš gyvenimiškos praktikos eksploatuojant tą techniką pasakojome, kokie yra tie gedimai, neaprašyti vadovėliuose“, – pasakojo karininkas.
Majoro teigimu, ukrainiečiai taip pat dalijosi informacija iš fronto apie problemines haubicų dalis.
Anksčiau vykusiuose kursuose Lietuva apmokė Ukrainos specialiąsias pajėgas, sprogdinimo ir išminavimo vienetus. Ukrainiečiai taip pat mokyti veikti cheminio, biologinio, radiacinio ir branduolinio užterštumo aplinkoje, kovoti su bepiločiais orlaiviais, rinkti žvalgybinę informaciją iš atvirų šaltinių.
Iš viso šiemet vykusiuose kursuose lietuviai apmokė 500 ukrainiečių karių, o kitąmet tikisi šį skaičių patrigubinti.
Dėl Ukrainos karių saugumo sumetimų BNS nebuvo leista pasikalbėti su jais šiam reportažui.
Anot Ž.Čerškaus, Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai noriai sutiko padėti ukrainiečiams.
„Jeigu yra ukrainiečių poreikis ir ilgiau, tai kariai buvo pasiryžę ir po darbo valandų su jais dirbti“, – tvirtina Ž.Čerškus.
„Bendras priešas motyvuoja“, – priduria jis.
