Kaip rašoma BPC pranešime spaudai, nors netrukus centras pradės skaičiuoti jau šešioliktuosius savo veiklos metus, visuomenėje vis dar egzistuoja nemažai su BPC susijusių mitų.
1 mitas: sunaikinta gera sistema, kai pagalbos tarnyboms būdavo skambinama tiesiogiai telefono numeriais 01, 02 ir 03.
Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas, kurios sunkiau įsimenamos.
Vieną numerį, veikiantį visuose – tiek fiksuoto, tiek mobilaus ryšio – tinkluose, streso atveju lengviau prisiminti nei kelis. Be to, nebereikia skambinti keliais numeriais ir kviesti skirtingas tarnybas: užtenka paskambinti 112, o jau skambučių operatoriai pasirūpina, kokias tarnybas reikia informuoti. Taip sutrumpėja informacijos perdavimo ir reagavimo laikas.
Skambinimas telefono numeriu 112 turi ir kitų privalumų:
- skambutis numeriu 112 turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas;
- jeigu nėra SIM kortelės, ji neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skubios pagalbos skambutis numeriu 112 vis tiek aptarnaujamas;
- skambutis numeriu 112 yra nemokamas, todėl jis galimas net esant nepakankamam sąskaitos likučiui;
- norint surinkti numerį 112 nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo;
- skambinant numeriu 112 mobiliojo ryšio operatoriai nustato ir perduoda BPC skambinančiojo buvimo vietos duomenis.
Verta prisiminti ir tai, jog telefono numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už jos ribų.
2 mitas: steigiant BPC išleista dešimtys milijonų eurų.
BPC veiklos užtikrinimui, įskaitant darbo užmokestį (70 proc. visų asignavimų), turto įsigijimą, pastatų įrengimą, informacinės sistemos kūrimą ir kitas išlaidas, nuo jo įsteigimo 2003 metais iki 2018 metų I pusmečio pabaigos buvo panaudota 51 mln. eurų iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto.
Tačiau įkūrus BPC buvo panaikinta daug mažų policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dispečerinių, veikusių rajonuose. Vietoj jų liko tik 3 teritoriniai BPC skyriai ir 10 policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose. Skaičiuojama, kad vien dėl to dabar kasmet yra sutaupoma ne mažiau kaip po 6 mln. eurų ir visos investicijos į BPC sukūrimą jau yra atsipirkusios.
3 mitas: BPC nesugeba nustatyti skambinančiojo vietos.
BPC pats niekada nenustatinėjo ir nenustatinėja skambinančio asmens buvimo vietos. Apytikrę vietą nustato ir BPC duomenis perduoda mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ pagal mobiliojo telefono prisijungimą prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (bokšto), todėl šių duomenų tikslumas visiškai priklauso nuo mobiliojo ryšio operatorių techninių galimybių. BPC mobiliojo ryšio operatorių perduodamus duomenis tik priima ir atvaizduoja operatoriaus darbo vietoje.
Tačiau galima gyventojus nuraminti, kad tokia tvarka galioja visame pasaulyje ir skambinančiojo vietos nustatymo galimybės mūsų šalyje atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus, nė kiek nenusileisdamos kitoms Europos šalims. Priešingai – Lietuva pagal vietos duomenų nustatymo greitį ir tikslumą lenkia daugelį kitų šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau antrus metus veikianti AML[1] funkcija kol kas yra įdiegta tik dešimtyje pasaulio šalių: be Lietuvos dar Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Austrijoje, Islandijoje, Belgijoje, Airijoje, Suomijoje, Slovėnijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
4 mitas: BPC operatoriai, užuot siuntę pagalbą, uždavinėja daug nereikalingų klausimų, todėl užtrunka pagalbos suteikimas.
BPC operatoriai bendrauja su skambinančiu asmeniu pildydami elektroninę pranešimo kortelę, kurios duomenys jau pokalbio metu automatiniu būdu gali būti perduoti reikiamoms tarnyboms (tai ypač aktualu iškilus pavojui gyvybei ar gaisro atveju).
Klausimai, kurie užduodami skambinantiesiems, yra suderinti su pagalbos tarnybomis pagal jų nustatytus klausimynus ir įvykių klasifikatorius. Atsakymai į užduodamus klausimus yra svarbūs į pagalbą skubančioms pajėgoms, todėl reikia pasistengti kuo tiksliau į juos atsakyti.
Pavyzdžiui, pranešant apie eismo įvykį, greitosios medicinos pagalbos tarnybai svarbus sužeistų žmonių skaičius, priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms – ar yra prispaustų žmonių, išsiliejusių teršalų, policijai – į eismo įvykį patekusių transporto priemonių skaičius, tipas, markės ir valstybiniai numeriai, ar visos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra vietoje. Reaguojant į užpuolimą, operatorius paprašys apibūdinti užpuoliką: nusakyti jo amžių, ūgį, plaukų spalvą, aprangą, ypatingas žymes ir panašiai.
Deja, kartais žmonės, užuot atsakę į klausimus, pradeda ginčytis ir nurodinėti operatoriui, ką jis turi daryti. Tokiu atveju pokalbis užtrunka ilgiau ir nėra surenkama visa svarbi informacija. Tam, kad skambinančiajam būtų suteikta greita ir profesionali pagalba, būtinas geranoriškas abipusis bendradarbiavimas.
5 mitas: 112 yra bendrasis pagalbos telefonas, todėl pagalba turi būti teikiama įvairiais gyvenimo atvejais, kai reikia pagalbos.
Bendrasis skubios pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir iškviesti pagalbos tarnybas į įvykio vietą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymu, pagalbos tarnybomis laikomos policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir greitosios medicinos pagalbos tarnyba.
Įvykus gedimams pastato inžineriniuose tinkluose, dingus elektrai ar užmiršus SIM kortelės PIN kodą minėtos pagalbos tarnybos niekuo negali padėti, o netikslingi skambučiai užima linijas ir gali būti sunkiau prisiskambinti asmenims, kuriems nelaimės vietoje realiai reikalinga skubi policininkų, ugniagesių gelbėtojų ar medikų pagalba.
Norint sužinoti, kokiu numeriu reikia išsikviesti avarinę tarnybą, pranešti apie nutrauktus elektros tinklus, reikėtų skambinti informacijos telefono numeriu 118.
