„Man jie abu neatsiejami – Vytautas Landsbergis ir Gražina Landsbergienė, jie abu kartu. Aš mačiau, kokia svarbi ji buvo Kovo 11-ąją, ypač Sausio 13-ąją, kaip ji nešė maistą, globojo savo Vytulį, kaip jį vadindavo, kiek jiems abiem buvo svarbi šeima, vaikai. Manau, kad ji buvo V.Landsbergio stiprybės vienas iš šaltinių“, – BNS sakė Kovo 11-osios signatarė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Politikė pasakojo, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, G.Ručytei-Landsbergienei teko ir pirmosios ponios vaidmuo. Pasak R.Juknevičienės, su šia pozicija ji puikiai susitvarkė, nors tuo metu Lietuvoje nebuvo nei panašios praktikos, nei susiklosčiusių tradicijų.
„1991-aisiais rudeniop, berods, man teko (su G. Ručyte-Landsbergiene – BNS) pirmą kartą dalyvauti pasaulio valstybių vadovų žmonų renginyje Ženevoje, Jungtinėse Tautose. Mačiau, kaip ji gebėjo puikiai tą darbą padaryti, o mes juk neturėjom jokios praktikos“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
„Ji buvo kartu kuriant valstybę, labai atsidavusi, visa širdimi, visa siela, juk reikėjo tiek iškentėti, visi tie purvai pilami, ant jos vyro, jos šeimos“, – sakė europarlamentarė.
Kovo 11-osios signataras Česlovas Vytautas Stankevičius teigė, kad G.Ručytė-Landsbergienė savo sutuoktiniu „rūpinosi moteriškai, kaip žmona, visapusiškai palaikė“.
„Ji saugojo V.Landsbergį, kiek galėjo, – nuo visko: ir nuo per didelio darbo, bet jai nesisekdavo“, – BNS sakė V.Landsbergio bendražygis.
„Man labai gaila, kad V.Landsbergis neteko savo gyvenimo draugės ir labai didelės rėmėjos, be kurios, aš manau, jis nebūtų turėjęs tokios atramos. Kai jį puldavo iš visų pusių, mane nuolat nustebindavo jo tvirtumas, ir čia amžiną atilsį Gražinos parama buvo labai svarbi“, – kalbėjo signataras.
Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo faktinio Lietuvos vadovo V.Landsbergio žmona G.Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį eidama 91-uosius metus.
