Lietuva – viena rečiausiai apgyvendintų šalių ES: vienam kvadratiniam kilometrui tenka tik 47 žmonės, tačiau, atrodo, kad vietos vis tiek negana. Lietuvos žmonės – vieni labiausiai nusivylusių gyvenimu, šalyje didelis nedarbas, tačiau, kai pakvimpa naujomis darbo vietomis ar investicijomis, visada atsiranda aktyvistų, kurie stoja piestu ir dažnai pasiekia savo – investuotojai atsitraukia.
Kas tai – bendruomeninis reketas ar savisaugos instinktas?
Skalūnai – Lietuvos viltis
Pasaulyje vyksta aktyvūs skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesai, JAV pradėjusios eksploatuoti skalūnų telkinius, sugebėjo gerokai sumažinti dujų kainą. Lietuvos valdžia svajoja, kad skalūnų dujos galėtų šaliai suteikti energetinę nepriklausomybę, paskatinti ekonomikos augimą.
Manoma, kad skalūnų šalyje yra daugiau nei 585 milijardai kubinių metrų, tačiau jų išgauti pavyktų ne daugiau keliolikos procentų. Jų Lietuvai užtektų 30–40 metų. Kol kas tie rezervai – teoriniai, o skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba įvardyta kaip strateginis šalies tikslas.
Neseniai Lietuvos valdžia džiaugėsi, kad skalūnų dujų klodais Lietuvoje pavyko sudominti vieną didžiausių pasaulio energetikos bendrovę „Chevron“. Jos dukterinė įmonė „Chevron Exploration & Production Lietuva“ vienintelė pateikė paraišką ieškoti skalūnų Vakarų Lietuvoje, Šilutės–Tauragės plote, kur, manoma, jų yra daugiausia.
Skalūnų paiešką Lietuvoje remia prezidentė, premjeras, energetikos ministras, tačiau tai nė motais Tauragės rajono Žygaičių bendruomenei, kuri pasiryžusi skalūnų ieškotojus vyti lauk iš savo žemės.
Užgautos ambicijos
Kokie žygaitiškių argumentai? Su kaimo bendruomeninės organizacijos „Žygava“ valdybos pirmininku Jonu Nairanausku susitikome likus dienai iki vasario 6 dieną įvykusio piketo.
Vyras, gyvenantis būsimų žvalgytuvių vietoje, daugiausia priekaištų turi Geologijos tarnybai, kuri 2006-aisiais neva netinkamai paruošė poveikio aplinkai vertinimą, kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas vykdyti tyrimą.
J.Nairanausko teigimu, bendrovė „LL investicijos“, kurios pusę akcijų įsigijo „Chevron“, leidimą angliavandenilio tyrimams turėjo seniai, tačiau keletą metų nieko nedarė. Vėliau neatliko jokio paruošiamojo darbo. Anot žygaitiškio, bendrovė turėjo pasidomėti, ką žmonės apie tai žino ir ką mano.
„Iš pradžių jie prisikalbino seniūnijos darbuotoją, žemės ūkio specialistę, kuria visi pasitiki. Ji žmonėms siūlė pasirašyti sutartis, dorai negebėdama paaiškinti, kas čia bus. Sako: na, tai čia atvažiuos, pagręš, pasprogdins truputį ir tau sumokės. Keli pasirašė. Bet tada žemaičiai pamatė, kad čia kažkas neaiškaus, ir kreipėsi į savo bendruomenių lyderius. Kreipėmės į rajono spaudą, kad paviešintų, kas vyksta“, – pasakojo J.Nairanauskas.
Žygaičių seniūnijos darbuotoja po to neva išsigando ir nebenešė žmonėms sutarčių, tad „LL investicijos“ pasamdė tarpininką, kuris žmonėms teigė, kad nieko bloga neatsitiks, o jei jie patirs nuostolių, jie bus kompensuoti.
Jei per pasėlius pravažiuotų „Chevron“ technika, ūkininkui būtų sumokama 25–50 Lt, atsižvelgiant į vėžių ilgį ir plotį, bet ieškinį reikėtų pateikti per 10 dienų. Vyro teigimu, sutartyje nenurodyti įrenginių, kurie yra žemėje, gedimai, todėl ūkininkai baiminasi, kad gali būti pažeisti sausinimo sistemos įrenginiai ir už tai nebūtų kompensuota.
Pagrindinė mūsų baimė – technologijos nepatikimumas. Bet dabar jau užgautos ir žemaitiškos ambicijos.
„Pagrindinė mūsų baimė – technologijos nepatikimumas. Bet dabar jau užgautos ir žemaitiškos ambicijos: kodėl taip nemokšiškai, netinkamai yra pasiruošta ir taip elgiamasi. Svetimas kapitalas yra labiau gerbtinas nei pagrindinis valstybės turtas – žmogus“, – nuoskaudas vardijo iniciatorius.
J.Nairanauskas teigia girdėjęs, kad viešojoje erdvėje sklandantys vaizdo siužetai ir informacija apie skalūnų dujų išgavimo grėsmę tėra skalūnų dujų revoliucijos itin bijančio Rusijos dujų giganto „Gazprom“ propaganda.
„Gali būti ir taip, bet mes laukiame, kol informacija bus paneigta. „Chevron“ rodo nuotraukas ir gręžinių paveikslėlius, o iš kitos pusės ateina visai kitokia informacija – ir ko dabar kaimo žmogui klausytis?“
Žada gintis net kumščiais
Prie Seimo vykusiame proteste dalyvavę žmonės turėjo kitų argumentų prieš skalūnus. Pensinio amžiaus moteris piktinosi, kad skalūnų dujų žvalgyba taip užterš vandenį, jog jį teks pirkti iš vaistinės, išmirs vaikai.
Kiek atokiau demonstrantų stovėjusiems treninguotiems jaunuoliams iš Žygaičių nepatinka, kad skalūnų bus ieškoma jų žemėse. Vienas teigė nenorintis, kad būtų teršiama gamta, o kitas rūpinosi, ar nebus pakenkta jo sveikatai. Paklausti, ar tiki tokia grėsme, jie nesutriko: „Tikim tikrai, nes rodo juk televizija, internetas visagalis rodo, kur darė, kas ten buvo Amerikoje. Viską stebim.“
Be to, jaunuoliai žadėjo ieškoti teisybės. Jei reikės – ir kumščiais, šyptelėjo vienas.
„Tegul prie D.Grybauskaitės ar Vilniuje žvalgosi“, – piktai rėžė pokalbį nugirdęs vidutinio amžiaus protestuotojas.
Kol kas visų besipriešinančiųjų tikslas – sutelkti kuo daugiau žmonių siekiant įtikinti Vyriausybę neleisti žvalgyti skalūnų dujų, jau nekalbant apie jų gavybą. Protestuotojai teigė, kad jokios kompensacijos jų nesuvilios pakeisti nuomonės.
Šešiems neįtiko kiaulių kvapas
Lietuvoje jau ne kartą yra buvę, kad didžiulius projektus palaidoja saujelė priešiškai nusiteikusių žmonių.
Didžiausia kiaulių augintoja Lietuvoje Danijos bendrovė „Saerimner“ valdo 11 iš 43 kiaulių kompleksų šalyje. Per metus čia užaugintos kiaulės sudaro pusę mūsų suvalgomos lietuviškos kiaulienos.
Kaimo vietovėse bendrovė sukūrė apie 500 darbo vietų. Būtų sukūrusi ir daugiau, tačiau dėl kelių Kalvarijos seniūnijos gyventojų pasipriešinimo negavo leidimo fermos rekonstrukcijai. Pasekmės skaudžios – bendrovė nusprendė plėstis ne Lietuvoje, o Rusijoje.
Arčiausiai vieno iš „Saerimner“ kiaulių komplekso esančiame Jusevičių kaime yra apie 500 gyventojų, 25 tame komplekse dirba. Bet šešiems gyventojams nepatiko kiaulių kaimynystė ir kvapas. Gyventojai pakilo į kovą, užsisuko teismų karuselė. „Saerimner“ buvo priversta sustabdyti kelis milijonus siekiančias investicijas.
Bendrovės generalinis direktorius Saulius Leonavičius tai pavadino manipuliacijomis viešuoju interesu. „Kalvarijoje įmonė investavo pinigus, turėdama teisėtų lūkesčių, kad institucijų išduotas leidimas veiklai yra teisėtas. Esame suplanavę kelis milijonus litų siekiančias investicijas į šią fermą, tačiau negalime to daryti, nežinodami, ar turėsime leidimą veiklai“, – lapkritį savaitraščiui „15min“ pasakojo S.Leonavičius.
2013-ųjų sausį Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad leidimas prieš 7 metus buvo išduotas neteisėtai, tad bendrovė iš aplinkosaugininkų turi gauti naują leidimą.
Piestu prieš naujoves
Ne ką mažiau atkakliai priešintasi ir modernių sąvartynų bei šiukšlių deginimo gamyklų statybai.
Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių kaimo gyventojai jau kelerius metus reikalauja uždaryti arba kardinaliai pertvarkyti didžiausią šalies Kazokiškių sąvartyną, nes jiems – irgi smirdi.
Tai – vienintelė Vilniaus regione atliekų šalinimo vieta, atitinkanti ES reikalavimus.
Gyventojai iš dalies pasiekė savo: 2012-ųjų gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento UAB „VAATC“ išduotą leidimą vežti komunalines atliekas į Kazokiškių sąvartyną.
Sprendimo vykdymas atidėtas devyniems mėnesiams. Terminas greitai baigsis, o kas bus, jei nepavyks gauti naujo leidimo, niekas nežino.
Šiukšlių į sąvartynus būtų vežama daug mažiau, jei Lietuvoje veiktų atliekų deginimo gamyklos, tačiau ir jos turi priešininkų. Pagal verslininkų planus atliekų deginimo gamyklos, kur iš šiukšlių būtų gaminama pigesnė šilumos energija, jau seniai turėjo veikti Vilniuje ir Klaipėdoje, tačiau jų priešininkams pavyko sustabdyti ar bent atidėti statybas.
Klaipėdoje po ilgų ginčų atliekų deginimo gamyklos statybos jau vyksta, o Vilniuje jos atidėtos neribotam laikui. Atliekų deginimo gamyklą ketinta statyti sostinės pakraštyje, šalia Vilniaus III termofikacinės elektrinės. Tačiau šiam sumanymui itin pasipriešino Lazdynų seniūnijos gyventojai, kurių baimės dėl taršos ir žalos sveikatai neišsklaidė net ekskursijos į Švedijos, Danijos bei Austrijos sostinių centruose veikiančias atliekų deginimo gamyklas. Verslininkai buvo priversti atsisakyti savo sumanymo.
Seimui argumentų nereikia
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Vyriausybei stabdyti skalūnų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje. Tiesa, Vyriausybė neprivalo atsižvelgti į komiteto siūlymą, bet privalės jį apsvarstyti.
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Žygaičių kaimo žmonių balsai skambėjo garsiau nei pačių komiteto narių. Sprendimas priimtas neišklausius žvalgyti skalūnų pretenduojančios bendrovės „Chevron“ atstovų, o vienintelis mokslininkas, pasisakęs posėdyje ir lyginęs skalūnų dujas su vėžiu, – Emilis Urba.
Lietuvos geologijos tarnybos vadovo Juozo Mockevičiaus aiškinimai, kad reikia palaukti mokslininkų išvadų ir negąsdinti žmonių, liko neišgirsti.
Prieš skalūnų dujų žvalgybos stabdymą balsavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigė, kad sprendimas yra paremtas emocijomis – skalūnų žvalgybą ir gavybą galima atlikti atsargiai. Juk ir pieštuku galima akį išsidurti, tačiau pieštukų gamyba dėl to nestabdoma.
Kai kurie Seimo nariai, pavyzdžiui, komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algimantas Salamakinas, regis, apskritai nesigilina į skalūnų paieškos procesą. Posėdyje jis aiškino, kad visa Lietuva jau yra išžvalgyta, jei ne – pradėti reikėtų nuo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kiemo.
Seime užvirusios sumaišties nesupranta Kalnalių kaime, netoli Švėkšnos, skalūnų jau ieškanti „Minijos nafta“.
Bendrovės atstovų teigimu, žvalgybos procesas yra nepavojingas. Jei bendrovė ras skalūnų ir norės juos išgauti, turės gauti naujus leidimus, atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą. Pirmuosius duomenis apie skalūnų dujas Kalnalių kaime bendrovė žinos jau po kelių savaičių.
