„Aš nenorėjau fotografuotis per tuos aparatus, nes: 1. Aš nežinau, ar jie nepadaro nematomos lazerinės bar kodo tatuiruotės ant kaktos, kokias pas save pastaruoju metu randa nemažai žmonių, panaudoję specialų apšvietimą. Neištirta.
2. Aš nežinau, kokj poveikj tie aparatai daro sveikatai. Neištirta“, – tvirtinama „Facebook“ tinkle nemažai vartotojų susidomėjimo sulaukusioje žinutėje (kalba netaisyta, – red. past.).
Tikinčių yra ir daugiau
Nors dalis internautų pamanė, jog tai satyra, tokios melagienos iš tiesų gyvuoja – į Lietuvą jos atkeliavo iš Rusijos.
Maždaug prieš dešimtmetį šioje šalyje ėmė aktyviai plisti sąmokslo teorija, kurios kūrėjai tvirtino, esą išduodant biometrinį pasą, kitus dokumentus, specialus aparatas ant kaktos neva palieka „Antikristo atspaudą“ – plika akimi nematomą skaitmeninį kodą.
Tikėtina, kad tai galėtų būti susiję su tuo, kad nuo 2015 metų Rusijoje imta reikalauti papildomų biometrinių duomenų – pirštų atspaudų, dėl to dalyje pasus bei kitus dokumentus išduodančių vietų buvo atnaujinami duomenų rinkimo įrenginiai.
„Kai brūkšninis kodas uždedamas ant žmogaus kaktos ar rankos, jis per odos receptorius nustato individualų smegenų funkcijų algoritmą, identifikuoja jį ir per aplink Žemę skriejančių palydovų sistemą sujungia su pasauliniu kompiuteriniu „žvėrimi“, – tvirtinama kitoje melagienoje, kuri buvo platinama Ukrainoje.
Įžvelgė reikšmes, kurių nėra
Pirmieji brūkšniniai kodai buvo sukurti praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje.
Brūkšninis kodas (barkodas yra neteiktina svetimybė, nuo angliško žodžio bar – brūkšnys) – tai įvairaus pločio nevienodu atstumu išdėstytų lygiagrečių brūkšnelių seka, žyminti kodą.
Jis spausdinamas ant įvairių gaminių bei jų etikečių. Brūkšninio skaitmeninio kodo brūkšniai ir skaičiai tiesiogiai nereiškia nieko, tai – pasaulinio GS1 bendrovės prefikso pagrindu sukurtas GTIN (angl. Global Trade Item Number) – identifikatorius, pateiktas brūkšniniu formatu.
Šis identifikatorius yra raktas, padedantis automatiniu būdu pasiekti informaciją apie produktą, esančią duomenų bazėse.
Papildomų žymėjimų nėra
Kaip 15min informavo Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas, užsakant asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę – imami biometriniai duomenys: asmuo fotografuojamas specialia įranga bei imami jo pirštų (smilių) atspaudai. Tai atvejais jei smilių nėra arba jie sužaloti, nuskaitomi aiškūs didžiojo arba bevardžio, arba nykščio atspaudai.
Asmuo taip pat privalo pasirašyti specialiame įrangos laukelyje, o jo parašas vėliau perkeliamas į pagaminto dokumento blanką.
Piliečiui, kuris nesugeba pasirašyti dėl fizinės negalios ar yra pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens tapatybės kortelė ir (ar) pasas gali būti išduoti be jo parašo.
Asmens tapatybės kortelėje taip pat gali būti fiksuojami asmens elektroninės atpažinties sertifikatas ir kvalifikuotas elektroninio parašo sertifikatas.
Migracijos departamento atstovas akcentavo, kad gaminant šiuos dokumentus asmenys nėra papildomai žymimi.
Pasak R.Pukinsko, galimybė naudoti iš anksto atsineštą nuotrauką numatyta tik tais atvejais, kai dokumentas užsakomas vaikui iki 2 metų amžiaus.
15min verdiktas: melas. Gaminant biometrinius pasus, asmens tapatybės korteles, taip pat kitus, panašiu principu veikiančius dokumentus, asmenims ant kaktos nededami nei matomi, nei nematomi brūkšniniai kodai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.