Šiųmetė Kauno žaliaskarė – be tradicinių žaisliukų. Joje dominuoja gamtos natūralumas ir daug šviesų. Pusnys laikinosios sostinės kalėdinei eglutei sukurtos iš vienkartinių skaidrių kokteilinių šiaudelių, kuriuos žadama uždrausti pardavinėti Europos Sąjungos šalyse. Iš viso jų sunaudota net 2,5 milijono.
Šiai idėjai pasklidus viešumoje, ne vienas kėlė klausimą: o kur pasibaigus šventėms nusės šios sunkiai perdirbamos dekoracijos? Kitą dieną po Kalėdų eglės įžiebimo renginio jo organizatoriai suskubo išplatinti pranešimą, kuriame patikino, kad ilgametis projekto partneris UAB „Gerovė“ įsipareigoja šiaudelius perdirbti ir pagaminti iš jų gaminius, kurie bus panaudoti kitų metų Kalėdų eglei papuošti. Įmonės teigimu, šiais metais Kalėdų eglė bus tvarkoma vadovaujantis naujausiais žiedinės ekonomikos principais, t.y. naudojamam produktui suteikiant ilgaamžiškumą, daugkartinį panaudojimą, tvarumą. Tačiau tokie pažadai įtikino ne visus.
Kur dedami nukritę šiaudeliai?
Gruodžio 5 d. „Gyvenu Žaliai/GreenCatalogue.org“ „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas pranešimas apie tai, kad ant Rotušės a., kurioje ir stovi Kauno Kalėdų eglė, grindinio vis dažniau galima pamatyti besimėtančių sulūžusių papuošimų dalių – kokteiliams skirtų šiaudelių. Susirūpinta, ar tokios sunkiai perdirbamos medžiagos yra atskiriamos nuo kitų šiukšlių ir tinkamai utilizuojamos.
„Kalėdos man – nuostabus metas, kai, rodos, visi tampame šiek tiek geresni, nuoširdesni, atlaidesni ir sąmoningesni. Nenoriu gadinti kalėdinės nuotaikos ir nesu nusiteikusi prieš miestų puošiamas eglutes, bet... Štai prieš keletą dienų daryta nuotrauka – šiaudelių dalelės jau dabar mėtosi ant žemės. Įdomu, o ar jos bus surinktos ir tinkamai utilizuotos? Kodėl netapus dar šiek tiek sąmoningesniems ir geresniems mūsų vieninteliams namams?
Ir visgi, ar tikrai reikėjo taip lengva ranka imti ir sunaudoti 2–3 milijonus šiaudelių vienam kartui? Kažkaip per skaudu sąmoningai pagalvoti apie šį faktą. Žemė jau dabar yra labai užteršta. Nesakau, kad tapsime nieko nevartojančia visuomene, tačiau kodėl tokia lengva ranka teršiame tuomet, kai yra šitiek alternatyvų?“, – klausimą kėlė „Gyvenu Žaliai“ paskyros administratorė.
Komentatoriai ėmė šmaikštauti, kad štai, nuo Kauno Kalėdų eglės jau ėmė „snigti“.
„Jei iš parduotuvių būtų paimti paskutiniai plastikiniai šiaudeliai, taip sukuriant socialinę iniciatyvą, parodant, kad tai paskutiniai šiaudeliai ir daugiau jų atsisakome, tada būtų net visai neblogas piaras, bet kadangi parduotuvės tikrai po to šiaudelių dar atsivežė, visiškas absurdas ir neatsakingas projektas“, – menininkės J.Šmidtienės idėją įvertino dar viena mergina.
Iki švenčių tikrai atlaikys
Jei šiaudeliai lūžta jau dabar, ar atlaikys papuošimai iki didžiųjų metų švenčių? Ar išties situacija tokia dramatiška? Rotušės a. apsilankę 15min žurnalistė ir fotografas įsitikino, kad ant grindinio besimėtančių šiaudelių dalių nėra daug. Mažai jų prie pačios žaliaskarės. Didžioji dalis mėtosi šalia kalėdinio miestelio lankytojams skirtų supamų krėslų, kurie taip pat dekoruoti šia medžiaga.
Pakalbinta Kauno Kalėdų eglės papuošimų kūrėja J.Šmidtienė patikino, kad šiaudeliai yra išbandyti: atlaikė ir lietų, ir sniegą, tad iki Kalėdų tikrai atlaikys.
„Šiaudeliai iškrenta dėl to, kad ant dekoracijų yra lipama, atsisėdama, patampoma. Eglutės puošėjai kasdien lankosi Rotušės aikštėje, vykdo dekoracijų priežiūrą, sulaužytas, nuniokotas detalės tvarko, keičia naujomis“, – 15min teigė ji.
Pasak menininkės, šiaudeliai tikrai bus transformuoti ir panaudoti kitų metų papuošimams. Juos galima smulkinti, perdažyti, sukurti kitoms erdvėms kitas kalėdines skulptūras, padaryti, pvz., mitinio žvėries kailį. Viskas priklausys nuo kitų metų eglutės ir papuošimo varianto pasirinkimo.
Rotušės aikštę tvarko bendrovės „Kauno švara“ darbuotojai, kurie, anot J.Šmidtienės, informuoti plastiką mesti į greta aikštės esančius rūšiavimo konteinerius.
„Net jei to ir nepadarytų – plastikas išrūšiuojamas Kauno mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo gamykloje“, – ramino Kauno Kalėdų eglės kūrėja.
15min primena, kad Europos Parlamentas spalio pabaigoje pritarė, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai, lėkštės, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų.
Vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Šie daiktai sudaro iki 70 procentų jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
Pats plastikas aplinkos neteršia
15min susisiekė su „Gerovės“, besirūpinsiančios eglutės papuošimų perdirbimu, komercijos direktore Živile Ramoškiene. Ji pasidžiaugė, kad lietuviai tampa vis labiau socialiai atsakingi.
„Liūdina tik tai, kad jaučiamas viešos informacijos stygius – kas yra tikroji ekologija, tvarumas, žiedinės ekonomikos teikiama nauda. Dažnai vadovaujamasi emocija ar subjektyvia nuomone. Pats plastikas aplinkos neteršia, aplinką teršia žmogaus išmestas plastikas, kuris neatkeliauja į perdirbimą. Plastikas yra viena mažiausiai energetinių išteklių savo gamyboje reikalaujanti medžiaga, netoksiška, turinti labai platų panaudojimą, todėl naudojant ją žiedinės ekonomikos principais, ji tampa tvariu produktu, tausojančiu ne tik mūsų gamtą, tačiau ir mūsų sveikatą“, – paaiškino „Gerovės“ atstovė.
Šiuo atveju, pasak jos, eglutės puošimui pasirinktas produktas – šiaudeliai, yra puiki priemonė parodyti visuomenei, kaip atsakingai tvarkantis yra saugoma aplinka, t. y., kaip šiaudeliai gali puošti miestą, po švenčių būti surinkti ir perdirbti, vėliau tapti kitais reikalingais produktais, kurie ir vėl bus sėkmingai perdirbti, atgims iš naujo.
Jie yra lengvai perdirbami, nes pagaminti iš vienos rūšies polimero.
„Tai vadinama žiedine arba uždaro ciklo ekonomika. Šiuo aspektu Kauno miesto savivaldybė yra viena iš pažangiausių, kuri tokiu būdu kalėdinę puošmeną tvarko jau ne vienerius metus. Kalbant plačiau apie šių šiaudelių perdirbamumą, pirmiausia yra svarbu žinoti, kad jie yra lengvai perdirbami, nes pagaminti iš vienos rūšies polimero. Sunkiai perdirbami arba visai neperdirbami yra plastikiniai produktai, kurie pagaminti iš kelių rūšių polimerų arba turintys kitų rūšių medžiagų, kaip lakai, dažai ar pan.
Patį šiaudelių perdirbimo technologinį procesą sudaro keli esminiai etapai: šiaudeliai susmulkinami iki reikiamos frakcijos, išplaunami, džiovinami, naudojant centrifugą arba presą ir, pagal parinktą technologinį receptą, galiausiai perdirbami į granules. Taip gaunama kokybiška antrinė žaliava, kuri naudojama naujiems produktams gaminti.
Pastebėjau, kad tema tikrai yra labai aktuali visuomenei, todėl norėčiau pakviesti prisijungti platesnei diskusijai ir kitus Lietuvos miestus, kad jie pasidalintų savo patirtimi, planais, kaip jie tvarkėsi, tvarkosi ar planuoja tvarkytis savo kalėdines puošmenas, kurios taip pat turi nemažai plastiko ar kitų medžiagų“, – paragino Ž.Ramoškienė.
