Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir darbo užmokesčio priedo už darbą gyvsidabriu užterštame Ukmergės teisme. Ieškovai siekė prisiteisti neturtinę žalą ir priedą už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė 13 Ukmergės teisme dar dirbančių arba dirbusių asmenų.
Skundą Vilniaus apygardos teismui pateikė 13 Ukmergės teisme dar dirbančių arba dirbusių asmenų.
Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo motyvais, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad ieškovai į teismą su ieškiniu dėl pažeistų jų teisių gynimo kreipėsi praleidę įstatymų nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Tačiau Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti ieškovų praleistą ieškinio senaties terminą, teisės normas, reglamentuojančias praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, pirmosios instancijos teismas taikė neįvertinęs išskirtinių nagrinėjamos ginčo situacijos aplinkybių, vertybės (asmens sveikatos), kurią ieškovai siekė apginti teismo tvarka, svarbos, ir tai lėmė nepagrįstą išvadą – neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir ieškovų praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, panaikino. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Trijų teisėjų kolegija sprendė, kad atmetęs ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, grindžiamą tuo, kad ieškovai beveik dešimt metų dirbo gyvsidabriu užterštose Ukmergės teismo patalpose, esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino bylos aplinkybių kasacinio teismo analogiškoje byloje sukurto teismo precedento ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo aspektais.
Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė darbo teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo teisę gauti darbo užmokesčio priedą už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus trijų ieškovų, dirbusių ginčo laikotarpiu Ukmergės teisme pagal darbo sutartis, reikalavimus priteisti jiems iš atsakovo Vilniaus regiono apylinkės teismo darbo užmokesčio priedus. Dėl to ši apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, pažymima penktadienį Vilniaus apygardos teismo paviešintame pranešime.
Taip pat teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri apeliacine tvarka nebuvo apskųsta.
Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas turės būti išspręstas atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą.
