Statistikos departamentas pranešime skelbia, kad pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – vaikai iki 18 metų ir 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2018 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: sumažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau vaikų ir jaunimo grupėse labiausiai.
Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 38,8 proc. asmenų, pranešė Statistikos departamentas.
Dėl lėšų trūkumo pakankamai šildyti būsto pernai negalėjo leisti 26,8 proc. gyventojų (2018 metais – 28 proc.), laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų – 8,2 proc. gyventojų (10,3 proc.), neturėjo automobilio – 8,4 proc. gyventojų (8,5 proc.).
Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste.
Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2019 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 34,9 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,9 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 15,7 proc. ir sumažėjo 5 proc. punktais. Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2019 m. buvo 17,7 proc. o per metus jis sumažėjo 1,4 proc. punkto.
