Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki metų pabaigos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai inicijavo pagalbą beveik 500 šeimų, kurioms kompleksinę pagalbą teikė atvejo vadybininkai, dirbantys savivaldybėje. Praktika rodo, kad tik vykstant glaudžiam vaiko tėvų ir vaiko teisių apsaugos bei pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimui pasiekiamas pagrindinis tikslas – kad vaikas augtų šeimoje.
„Vaiko teisių apsaugos specialistai nori, kad vaikai augtų šeimoje, saugioje aplinkoje, apsupti tėvų meilės, šilumos bei rūpesčio. Prieš vaikui grįžtant į šeimą atvejo vadybos posėdžio metu yra vertinami pokyčiai šeimoje, t. y. rizikos (ar jei išliko, ar yra naujų) bei apsaugos (tai, kas padeda ar padėtų minimalizuoti atitinkamą rizikos veiksnį) veiksniai, specialistų, teikusių pagalbą šeimai informacija", – sako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Sandra Vrublevskienė.
Jos teigimu, glaudus bendradarbiavimas su socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojais vyksta tam, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės ir geriausi interesai, kad būtų pasirūpinta šeimos socialine ir psichologine gerove.
„Vaikas, sugrįžęs į biologinę šeimą, nėra paliekamas likimo valiai – kurį laiką vaiko teisių apsaugos specialistai ir toliau palaiko glaudų kontaktą su socialiniais darbuotojais, siekdami, kad didelis dėmesys būtų skiriamas rūpinimuisi šeimos psichologine ir socialine gerove", – teigia Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Rima Butkienė.
Atvejo vadybos posėdžių metu Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistai su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku, šeima, specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais, sveikatos priežiūros ir kt.) aptaria atvejo vadybos planą, jo tikslus, uždavinius, pasiektus rezultatus. Atvejo vadybos posėdžiuose ne kartą konstatuota, kad atvejo vadybos efektyvumas nukenčia tuomet, kai šeimai stinga motyvacijos keisti gyvenimo būdą, elgesį arba tais atvejais, kai reikalingos išskirtinės paslaugos. S.Vrublevskienės nuomone, tokiais atvejais tikslingai į atvejo vadybos procesą įtraukiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, nes būtent šis specialistas turi galimybę inicijuoti bei ieškoti paslaugų ir kitose savivaldybėse.
„Esu įsitikinusi, kad glaudus vaiko teisių apsaugos specialistų bendradarbiavimas su paslaugas teikiančiais ir jas organizuojančiais, koordinuojančiais partneriais, leidžia parinkti kiekvienai šeimai tinkamiausias pagalbos priemones. Kartu tai užtikrina kokybišką darbą, kuriantį vaiko ir šeimos pasitikėjimą vaiko teisių apsaugos ir pagalbą teikiančiais specialistais", – teigė S.Vrublevskienė.
Primename, jog nuo 2018 m. liepos 1 d. centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, teisinė vaiko teisių apsauga priskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinė apsauga – švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos srities paslaugų teikimas šeimoms, kurios susiduria su sunkumais, išliko savivaldybių funkcija.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus.
