Užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje iki šiol tebeskelbia Vyriausybės programą, kurioje skambiai žadama kartu su ES siekti sudaryti geresnes galimybes pasienio teritorijų gyventojams (įskaitant pasienio teritorijų išplėtimą) be vizų vykti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį.
Pasienio gyventojų kelionių tvarkos palengvinti iki šiol nepavyko tik dėl Baltarusijos ir Rusijos nenoro, o ne dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir atsargesnės Lietuvos pozicijos.
Toje pačioje programoje buvo numatoma iš esmės „perkrauti“ santykius su Rusija, nors politikai jau kurį laiką drąsiai pripažįsta, kad ši viltis buvo naivi ir neįgyvendinama.
Bevizio režimo pasienio zonose ministerija taip drąsiai nelaidoja. Pasak ministerijos, pasienio gyventojų kelionių tvarkos palengvinti iki šiol nepavyko tik dėl Baltarusijos ir Rusijos nenoro, o ne dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir atsargesnės Lietuvos pozicijos. Tuo tarpu Lenkijos ir Latvijos patirtis Lietuvą įkvepia ir toliau siekti sutarčių įgyvendinimo.
„Susitarimai dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos bus taikomi ribotam ir aiškiai apibrėžtam asmenų skaičiui, jie nedarys jokios įtakos sieną kertančių asmenų patikros procedūroms. Palyginti teigiama Latvijos ir Lenkijos patirtis įgyvendinant šiuo metu jau veikiančius Latvijos ir Baltarusijos bei Lenkijos ir Rusijos vietinio eismo per sieną susitarimus nesuteikia pagrindo keisti Lietuvos pozicijos ir skatina siekti lengvesnės pasienio gyventojų kelionių tvarkos su Baltarusija ir Rusija“, – teigia Užsienio reikalų ministerija.
Bevizių svečių iš Kaliningrado nebenori net Kęstas Komskis
Iki šiol susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos nebuvo pasirašytas, kaip tvirtina Užsienio reikalų ministerija, dėl to, kad Rusija siekia susitarime numatyti kitokias vietinio eismo per sieną režimo sąlygas, nei leidžia atitinkamas ES reglamentas.
Paprastai tariant, Rusija norėjo, kad pasienio ruožui būtų priskirta ne 30 km teritorija iki sienos, bet visa Kaliningrado sritis ir visa Lietuva.
Dėl to kelerius metus vykusios derybos dėl bevizio režimo nutrūko dar 2010 m. Pastarąjį kartą apie tai vėl prabilta pernai, kai Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis pernai sausį dėl derybų atnaujinimo kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių.
Tuomet iš Pagėgių kilęs Seimo narys tvirtino, kad sutartis duotų ekonominės naudos.
„Sutarties pasirašymas neabejotinai duotų tik pozityvų efektą ir turėtų esminę reikšmę žmonių tarpusavio santykiams, mokyklų, organizacijų plėtrai, literatūrinių ir mokslinių tyrimų baigimui bei sričių, susijusių su Kaliningrado srities miestų atkūrimui“, – išplatintame pranešime spaudai pernai tvirtino K.Komskis.
Reikia palaukti geresnių laikų, kol atšils santykiai su Rusija. Šiuo metu, aš manau, nereikėtų nieko daryti, – kalbėjo K.Komskis.
Nuomonės, kad laisvesnis režimas būtų naudingas ekonomiškai, K.Komkis neišsižada ir dabar, tačiau jis pripažįsta, kad šiuo metu už pinigus kur kas svarbesnis tapo Lietuvos saugumas.
„Turbūt suprantate jūs patys, kad šitokioje situacijoje tas klausimas atidedamas geresniems laikams. Nes situacija su Rusija dabar labai sudėtinga ir bet koks svarstymas būtų labai sunkus. Reikia palaukti geresnių laikų, kol atšils santykiai su Rusija. Šiuo metu, aš manau, nereikėtų nieko daryti“, – 15min.lt sakė K.Komskis.
Dar pernai sausį, prieš karo Ukrainoje pradžią, jis pasakojo iš Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų girdėjęs skirtingų pareiškimų: „Neoficialiai sakė, kad dar vyksta pokalbiai, o oficialiai pranešė, kad klausimas šiuo metu nesvarstomas.“
Saugumas svarbiau
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka kalbėdamas su 15min.lt pripažino, kad Užsienio reikalų ministerija jau kurį laiką apie bevizio režimo įvedimą pasienyje su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nebekalba.
Anot jo, tai visiškai normalu, atsižvelgiant į tarptautinę saugumo situaciją.
Kaliningradas ginkluojasi, pratybos vyksta, dabar duosime jiems bevizį režimą. Dar ateis tie, kuriems bus pasakyta ateiti, – nuogąstavo A.Paulauskas.
„Asmeniškai aš manau, kad galime kalbėti tik apie liberalizavimą – tai yra vizų kainų sumažinimą, nes jos šiuo metu labai brangios. Žiūrint pragmatiškai baltarusių kelionės į Druskininkus, kitus miestus, „Akropolius“ mums naudingos, tačiau bevizio režimo pasienyje įvesti, mano nuomone, nėra reikalo. Mano asmenine nuomone, kol kas bent Kaliningrado gyventojams tikrai ne“, – sakė B.Juodka.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžia, kad šiandien kalbėti apie bevizį režimą pasienio teritorijose karo Ukarinoje akivaizdoje apskritai yra netinkama.
„Kaliningradas ginkluojasi, pratybos vyksta, dabar duosime jiems bevizį režimą. Dar ateis tie, kuriems bus pasakyta ateiti. Man atrodo, nelaiku šis klausimas“, – sakė Seimo narys.
Žali žmogeliukai legaliai neatvyksta?
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis pažymi, kad politikai šiek tiek pervertina bevizio režimo pasienio teritorijų gyventojams įvedimo svarbą. Pasak jo, tiesa, kad su Rusija šiuo metu derėtis tapo neįmanoma tiek dėl saugumo sumetimų, tiek dėl Briuselio ir Maskvos santykių dinamikos.
Tačiau jis tvirtino, kad perspausti dėl saugumo vis labiau griežtinant migracijos politiką Lietuvai taip pat nederėtų.
„Žalieji žmogeliukai dažniausiai atvyksta pasinaudodami nelegaliomis priemonėmis. Jokios įstatymų užkardos tokių žmonių neatsijos, kaip neatsijoja ir kriminalinių elementų, kurie atvyksta papirkinėdami. Todėl realiai mes atsijojame paprastus Baltarusijos piliečius, galbūt bandančius palikti savo valstybę dėl politinių ar socialinių-ekonominių priežasčių“, – tikino politologas.
Baltarusija nebenori pati
Derybose su Baltarusija dėl bevizio režimo pasienio gyventojams prieš trejus metus iš Lietuvos pusės buvo padaryta viskas. 2010 m. spalio 20 dieną pasirašytas Vyriausybių susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. 2011 m. sutartį ratifikavo abiejų šalių parlamentai.
-
ES leidus tartis dėl bevizio režimo visam Kaliningrado kraštui, Lietuva yra „pasirengusi diskusijoms“ su Rusija
-
Bevizis režimas kaliningradiečiams atvertų svajonių atostogas Lietuvoje
-
Vygaudas Ušackas: ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimą sustabdė papildomi Rusijos reikalavimai
-
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis ragina įvesti bevizį režimą su Kaliningrado sritimi
-
Prezidentūra: Rygoje gegužę bus nuspręsta dėl bevizio režimo Gruzijai
Pagal sutartį, 30 kilometrų atstumu nuo valstybių sienos gyvenantys žmonės, į kitos valstybės teritoriją – iki 50 km nuo sienos – galėtų vykti be vizų, tik su specialiais vietinio eismo leidimais. Kitos valstybės pasienio teritorijoje jie galėtų praleisti iki 90 dienų per pusę metų.
Leidimai galiotų nuo vienų iki penkerių metų, jų išdavimo mokestis – 20 eurų.
Į vietinio eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos turėtų patekti apie 800 tūkstančių gyventojų iš Vilniaus, Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Nemenčinės, Pabradės, Švenčionių, Veisiejų, Zarasų. Iš Baltarusijos – apie 600 tūkstančių gyventojų iš Gardino, Vijos, Voronovo, Lydos, Astravo, Ašmenos, Medilo, Breslaujos.
Lietuva dar 2012 m. kovo 1 d. nota informavo Baltarusiją, kad baigė derinti visas šio susitarimo įsigaliojimui reikalingas vidaus procedūras ir yra pasiruošusi sutartį vykdyti.
Tada beliko sulaukti atsakomosios Baltarusijos notos ir po mėnesio pasienio gyventojai galėtų kulniuoti vieni pas kitus be vizų. Tačiau Baltarusija atsakymo iki šiol taip ir nepateikė.
Kas galima diplomatui, neleistina astraviškiui
Apie Baltarusijos gyventojų palengvintas keliones į Europoas Sąjungą netrukus vėl bus kalbama Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikime Rygoje. Tačiau politologas V.Jurkonis ramina, kad tai nereiškia, jog ji persigalvojo ir nusprendė leisti pasienyje su Lietuva gyvenantiems baltarusiams kada panorėjus apsilankyti Europos Sąjungos šalyje.
Baltarusija užsiima saviizoliacijos politika ir būtent mažojo pasienio judėjimas yra vienas iš ryškiausių to pavyzdžių, – sako V.Jurkonis.
„Po pasirašyto susitarimo dėl mažojo pasienio laisvo judėjimo kamuolys yra visiškai Baltarusijos pusėje, čia nereikia jokio Rytų partnerystės susitikimo, tačiau panašu, kad siekiama ne to. Mano žiniomis, Baltarusijos valdžia labiausiai taiko į bevizį režimą tiems, kurie turi diplomatinius pasus. O kad piliečiai turėtų daugiau kontaktų su kaimyninėmis valstybėmis, Baltarusijos valdžia nenori“, – sako V.Jurkonis.
Tai, kad iki šiol Baltarusija neatsiuntė Lietuvai notos dėl palengvinto judėjimo pasienio regione, pasak politologo, iš esmės paneigia Baltarusijoje skleidžiamą propagandą neva Briuselis jos piliečiams atsuka nugarą.
„Iš tiesų yra atvirkščiai. Baltarusija užsiima saviizoliacijos politika ir būtent mažojo pasienio judėjimas yra vienas iš ryškiausių to pavyzdžių“, – sakė politologas.
