Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), Europos sveikatos priežiūros institucijoms ir medikams nerimą kelia pastaruoju metu fiksuojamas beždžionių raupų plitimas.
Praėjusio penktadienio duomenimis, šiuo metu užfiksuota per 100 užsikrėtimo atvejų 20 šalių.
Tačiau, pasak V.Usonio, panikuoti kol kas anksti, kaip ir kalbėti apie būtinybę vakcinuotis.
„Dėl beždžionių raupų aš nežinau, kur yra protinga riba tarp informacijos ir panikos.
Klausimas, ar profilaktikos – (skiepų red. past.) iš tiesų šiuo metu reikia. Beždžionių raupai nėra kažkas labai naujo, tai nėra kažkoks nematytas SARS-CoV-2 koronavirusas. Centrinės Afrikos šalyse pavieniai atvejai visada buvo registruojami“, – pastebėjo V.Usonis.
Ragina pasverti sprendimus
Pasak specialisto, vakcinų nuo raupų specifika išsiskiria tuo, kad dėl juose esančio nedidelio kiekio gyvo viruso skiepai pakankamai smarkiai reaktogeniški – gali sukelti šalutinių reiškinių.
Nors nuo pirmosios vakcinos atradimo skiepai nuo raupų gerokai patobulėjo, tačiau net ir pastaruoju metu gaminamos trečiosios kartos vakcinos irgi išsiskiria reaktogeniškumu.
„Tuomet kyla klausimas – kas yra didesnė grėsmė: ar liga, kuri bent jau iki šiol Europoje ir Afrikoje nebuvo labai paplitusi, liga nesunki, o mirties atvejai – išimtinai reti.
Aišku, liga yra nemaloni, tačiau skiepijimo rizika tam tikra yra ir vakcinacijai turi būti labai rimta motyvacija – reikia tą daryti ar nereikia“, – akcentavo profesorius.
-
J.Bidenas: beždžionių raupų grėsmė nepasieks COVID-19 pandemijos lygio
-
ES agentūra: beždžionių raupų didelio išplitimo grėsmė „labai maža“
-
PSO ekspertas: beždžionių raupai Europoje veikiausiai išplito lytiniu keliu
-
Beždžionių raupų atvejų registruota Austrijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje
-
R.Lingienė: beždžionių raupai Lietuvoje – tik laiko klausimas
Tariasi dėl protrūkio suvaldymo
Pasak V.Usonio, šiuo metu svarbiausia – tinkamai stebėti ligos plitimą ir kontroliuoti galimus užsikrėtimus.
„Vienas dalykas, kurį tikrai turi daryti visos šalys – padidintas budrumas ir stebėjimas. Visos šalys turi informaciją, Lietuva irgi. Yra rekomendacijos diagnostikai, įskaitant molekulinę diagnostiką, jeigu jos reikėtų.
Yra techninės priemonės Europos šalyse – net jei jų trūksta vienoje šalyje, bandiniai gali būti siunčiami į kitą.
Turime „laikyti ranką ant pulso“ ir nuolat stebėti, kad suprastume, ar tie keliasdešimt atvejų yra atsitiktinumas, ar yra tendencija jų plitimo“, – apie beždžionių raupų plitimo galimybes kalbėjo V.Usonis.
Vakcinų nėra net mokamų
Profesorius akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje nuo raupų pasiskiepyti neįmanoma net privačiuose skiepų kabinetuose – taip yra dėl to, kad liga laikoma nugalėta, o šalys turi vakcinos ir vaistų atsargų tik tam tikriems, išskirtiniams, atvejams.
„Kalbant apie vakcinas – neaišku, kiek šalys jomis apsirūpinusios. Nes šiuo metu egzistuojančios vakcinos skirtos raupų kontrolei, o raupų pasaulyje nebėra jau kelis dešimtmečius.
Raupai, kaip biologinio ginklo mikroorganizmas, teoriškai galėtų būti patrauklūs, siekiama apsidrausti net nuo labiausiai neįtikėtinų raupų viruso išplitimo atvejų ir dėl to valstybės turi tam tikras atsargas vakcinų sukaupusios, kad jei nutiktų kažkas panašaus, tai būtų pirmoji reakcija – atsakas į teoriškai galimą raupų protrūkį.
Paprastųjų raupų, ne beždžionių.
Teigiama, kad raupų vakcina gali apsaugoti ir nuo beždžionių raupų, tačiau dėl raupų vakcinos panaudojimo beždžionių raupų profilaktikai tikslingumo būtina įvertinti daug įvairių aplinkybių.
Šiandien tokių rekomendacijų nėra.
Šalys taip pat stebi ir tariasi dėl vaistų galimybių – kokie tai galėtų būti virusus veikiantys vaistai, ar tikrai visoms šalims būtina turėti tų atsargų, galbūt pakaktų nustatyti efektyvias logistikos grandines“, – apie vakcinų ir priešvirusinių vaistų atsargas kalbėjo medikas.
Skiepų būtinybe abejoja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas teigė nemanantis, kad beždžionių raupai galėtų virsti pandemija.
„Noriu pastebėti, kad rinkoje yra ir vakcina nuo beždžionių raupų, tačiau kalbos apie būtinybę skiepytis kol kas nėra.
Galbūt, tik galbūt, vėliau galėtume prieiti tokios praktikos, kai sveikatos organizacijos numatys indikaciją vadinamajaii žiedinei vakcinacijai – tai yra skiepyti žmones, kurie turėjo artimiausią kontaktą su sergančiu asmeniu.
Visuotinės vakcinacijos nuo beždžionių raupų, aš prognozuoju, kad tikrai nereikės – taip sprendžiu pagal infekcijos savybes“, – svarstė ULAC vadovas.
Medikams – minimali apsauga
S.Čaplinskas teigė abejojantis, ar reikėtų masiškai skiepyti su galimai infekuotais pacientais dirbančius medikus.
„Nereikia be reikalo kelti ažiotažą ir gąsdinti žmones. Čia ne COVID-19, taip paprastai neužsikrečiama beždžionių raupais.
Medikams užtektų turėti pirštines, kaukes ir tiek. Nereikėtų net jokių skafandrų“, – tvirtino ULAC vadovas.
Vakcinų nepirko, nes nebuvo reikalo
S.Čaplinskas paaiškino, kodėl Lietuvoje nėra vakcinų nei nuo paprastų, nei nuo beždžionių raupų.
„Nebuvo reikalo jų įsigyti ar turėti. Jei liga nugalėta, tai kam pirkti vakcinas, kad paskui jas utilizuotume pasibaigus galiojimo laikui? Jei reikės – tų vakcinų atsiras“, – ramino specialistas.
Pasak S.Čaplinsko, iki aštuntojo dešimtmečio gimę žmonės, kurie buvo skiepyti nuo raupų, ant rankos dar gali turėti likusį šiai vakcinai būdingą randelį.
Išlieka tikimybė, kad anuomet vakcinuoti asmenys galbūt vis dar išlaikę apsaugą nuo šios ligos.
„Beždžionių raupai yra pakankamai lengva liga, išskyrus tam tikrus atvejus – jei žmogus turi imunodeficitą, serga COVID-19, ŽIV infekcija.
Net Afrikoje, kur mes suprantame, kokia yra žmonių sveikata ir bendras sveikatos apsaugos lygis, mirštamumas yra iki 1 proc. nuo būtent šios ligos linijos“, – komentavo S.Čaplinskas.
