„Taigi CDC teigia, kad beždžionių raupai neperduodami oru, bet PSO ir kiti ekspertai tai ginčija? Taip, manykime, kad ir šiuo atveju mums reikės dėvėti kaukes, kol iš tikrųjų nebus patvirtinta kitaip“, – asmeninėje „Twitter“ paskyroje dviprasmiška institucijų platinama informacija piktinosi socialinio tinklo vartotojas. Jo įrašu pasidalijo daugiau nei 400 žmonių.
Nepasitenkinimas socialiniuose tinkluose buvo išreikštas po to, kai birželio pradžioje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) paneigė, kad beždžionių raupai gali plisti oru. CDC skelbė, kad įprastai virusas perduodamas per tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiojo žaizdomis arba užkrėstomis medžiagomis.
CDC pažymėjo, kad virusas taip pat gali būti perduodamas per kvėpavimo lašelius, kuriuos išskiria užsikrėtęs pacientas, turintis fizinį kontaktą su kitu asmeniu. Tačiau virusas negali išsilaikyti ore dideliais atstumais.
„Tais atvejais, kai beždžionių raupais užsikrėtę asmenys keliavo lėktuvais, net ir ilgų tarptautinių skrydžių metu, nebuvo aptikta tokių atvejų, kai šia liga būtų užsikrėtę šalia jų sėdėję žmonės“, – skelbė CDC.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) laikosi kitokios nuomonės ir teigė, kad trumpalaikis beždžionių raupų perdavimas per orą nėra dažnas, tačiau išlieka įmanomas, skelbė JAV leidinys „The New York Times“.
V.Usonis: epideminio infekcijos išplitimo tikimybės praktiškai nėra
V.Usonis patvirtino, kad beždžionių raupų plitimas oru nėra dažnas, bet, esant ypatingoms aplinkybėms, įmanomas.
„Teoriškai tai įmanoma išimtinom, žmogui nepalankiom aplinkybėm, tačiau kalbant apie infekcijos plitimą visuomenėje, plitimo grėsmę, tai nėra tas kelias, kuris keltų grėsmę“, – 15min komentavo VU profesorius ir papildė, kad pagrindinis infekcijos plitimo kelias – glaudus kontaktas.
Epidemiologijoje, pasak specialisto, skaičiuojama, kiek vienas sergantysis gali užkrėsti aplinkinių. Šis skaičius beždžionių raupams yra labai mažas, todėl epideminio išplitimo tikimybės praktiškai nėra.
Prieš mėnesį pasaulyje užregistruota 5 tūkst. beždžionių raupų atvejų, o tai, anot V.Usonio, labai maži skaičiai.
„Europos ligų kontrolė (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – aut. past.) sako, kad tai yra dėmesio reikalaujanti infekcija, bet nėra realios greito išplitimo grėsmės. (...) Visi su koronavirusu, aišku, lygina, bijo, kad neatsitiktų kaip su juo. Taip atsitikti neturėtų“, – apibendrino V.Usonis.
Ar įmanoma beždžionių raupais užsikrėsti užmezgus trumpą pokalbį su praeiviu? O priliečiant durų rankeną, kurią anksčiau lytėjo sergantysis?
CDC pateikė situacijas, kuriomis beždžionių raupais užsikrėsti galima arba ne:
- Atsitiktiniai pokalbiai, prasilenkimas su sergančiuoju parduotuvėje, durų rankenos prilietimas – ne.
- Tiesioginis odos kontaktas su bėrimo pažeidimais, pavyzdžiui, bučiuojantis su užsikrėtusiu asmeniu – taip.
- Dalijimasis viena lova, rankšluosčiais ar neplautais drabužiais su sergančiuoju – taip.
- Per kvėpavimo takų išskyras bendraujant akis į akį – taip.
- Esant kontaktui su spermos ar makšties skysčiais – galbūt/trūksta duomenų.
- Esant kontaktui su žmonėmis, kurie užsikrėtę beždžionių raupais, tačiau neturi simptomų – nežinoma/trūksta duomenų.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Daugiau nei pusė beždžionių raupų atvejų – Europoje
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, nuo gegužės pradžios jau pranešta apie 7 553 beždžionių raupų atvejus neendeminėse šalyse.
Labiausiai ši liga plinta Europoje – 26 Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalys užfiksavo 4908 ligos atvejus. Šis skaičius sudaro 65 proc. visų šįmet pasaulyje užregistruotų atvejų.
Tuo metu Jungtinė Karalystė pranešė nuo gegužės užfiksavusi 1350 atvejų, JAV – 560, o Kanada – 358 užsikrėtimus.
ES nusipirko vakcinos nuo beždžionių raupų, 700 dozių – Lietuvai
Europoje beždžionių, raupų ir karvių raupų gydymui patvirtintas antivirusinis vaistas tecovirimatas (taip pat parduodamas prekiniu pavadinimu Tpoxx). JAV jis patvirtintas tik raupams gydyti. Tyrimų su gyvūnais metu tecovirimatas gerokai padidino gyvūnų, kuriems buvo suleista labai didelė beždžionių raupų dozė, išgyvenamumą.
Yra keletas vakcinų, skirtų raupų profilaktikai, kurios iš dalies apsaugo ir nuo beždžionių raupų. Naujesnė vakcina, kuri buvo sukurta raupams (MVA-BN – dar žinoma kaip Imvamune, Imvanex, Jynneos), 2019 m. buvo patvirtinta naudoti beždžionių raupų prevencijai, tačiau šių vakcinų naudojimas nėra itin paplitęs.
Žmonės, kurie anksčiau buvo skiepyti nuo raupų, taip pat turės tam tikrą apsaugą nuo beždžionių raupų, skelbė PSO. Ankstesni duomenys iš Afrikos rodo, kad raupų vakcina yra bent 85 proc. veiksminga apsaugant nuo beždžionių raupų.
Tačiau jaunesni nei 40–50 metų amžiaus žmonės greičiausiai negavo šio skiepo, nes skiepijimas nuo raupų baigėsi 1980 m., kai ligą pavyko išnaikinti.
Europos Sąjunga, reaguodama į didėjančius fiksuojamus ligos atvejų skaičius, birželio viduryje paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių. Lietuvai iš šio kiekio teks maždaug 700 dozių.
Pirmasis žmonių beždžionių raupų atvejis buvo nustatytas 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje. Nuo to laiko beždžionių raupais susirgę žmonės užfiksuoti 11 Afrikos šalių.
Pasak CDC, žmonių užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų nebuvo užfiksuota 40 metų iki 2017-ųjų, kai liga vėl pasirodė Nigerijoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.