Kitų metų valstybės biudžete Lietuvos valstybinių bibliotekų knygų fondui pildyti naujais leidiniais numatoma skirti 2,5 mln. Lt – 700 tūkst. Lt. mažiau nei šiemet. Anot bibliotekininkų, už numatomą pinigų sumą bus įmanoma nupirkti labai nedaug naujų knygų.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys teigė, kad taip Vyriausybė skriaudžia ne tik bibliotekininkus, bet ir bibliotekų lankytojus: „Kaip galima nepirkti knygų, jei šalies Konstitucija garantuoja teisę prieiti prie informacijos, o bibliotekose žmonės nori rasti platų knygų spektrą. Bibliotekos šiuo atveju turi užtikrinti viešąjį interesą.“ Pašnekovo tvirtinimu, trumpės ir bibliotekų darbo laikas, prastės aptarnavimo kokybė.
Pašnekovo tvirtinimu, dėl pernelyg mažo valstybinių bibliotekų finansavimo bus paliestos ir kitos, netiesioginės sritys: „Bibliotekos knygų nepirks, skaitytojai jų negali įpirkti, tai natūralu, kad ir leidėjai nebeturės kam jų leisti.“
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis per šią savaitę vykusį susitikimą su bibliotekų vadovais jiems žadėjo, kad ministerija prašė Vyriausybės naujoms knygoms pirkti papildomai skirti 3 mln. Lt iš privatizavimo fondo. Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad šiuo klausimu Vyriausybė priims bibliotekoms palankų sprendimą. Patys bibliotekininkai sako, kad ministro nuomonė tokia – skaitytojai turi būti patenkinti ir tuo, kad bibliotekose apskritai yra knygų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja skaitytojams aptarnauti Laimutė Jankevičienė tvirtino, kad valdžios sprendimas apkarpyti bibliotekų finansus kitąmet neleis deramai vykdyti Nacionalinės bibliotekos, kaip pagrindinės šalies viešo naudojimo mokslinės bibliotekos, uždavinio tenkinti vartotojų informacijos poreikius.Aprūpinti knygomis vieną Švedijos pilietį valstybė skiria apie 35 Lt, o pas mus buvo pasiektas lygis, kad skyrėme žmogui po 3 Lt ir labai tuo džiaugėmės.
Vis dėlto šiai bibliotekai net ir sunkmečiu šiek tiek lengviau, mat pagal įstatymus ji gauna du privalomus egzempliorius kiekvieno Lietuvoje išleidžiamo leidinio. Tačiau iš jų tik vienas skiriamas skaitytojams, o antrasis saugomas Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyvo fonde. „Akivaizdu, kad nesukomplektuojant papildomų egzempliorių, leidinio prieinamumas vartotojui žymiai sumažėja. Praktika rodo, kad turint net 2–3 egzempliorius, susidaro eilės norinčių gauti knygą, be to, skaitoma knyga dėvisi. Jei turėsime tik vieną leidinio egzempliorių, tai po kelerių metų jis bus „suskaitytas“. Todėl greta privalomojo egzemplioriaus biblioteka turi pirkti leidinių papildomai“, – sakė L.Jankevičienė.
Jos tvirtinimu, ypatinga vieta komplektuojant nacionalinės bibliotekos fondus tenka tarptautiniams mainams. „Visame pasaulyje turime apie 200 mainų partnerių. Daugelį metų vyksta lygiaverčiai mainai, keičiamasi leidiniais su visomis Europos nacionalinėmis, daugelio universitetų bei kitomis didžiosiomis pasaulio bibliotekomis, taip pat su užsienyje veikiančiomis lietuviškomis įstaigomis. Jau tradicija tapo keistis tęstiniais, daugiatomiais leidiniais, kurių vėliau įsigyti nebus galimybių. Tad iškyla grėsmė atsirasti neužpildytoms spragoms“, – pasakojo bibliotekos atstovė.
Lietuva – užribyje
P.Zurlys tikino, kad Lietuvoje, palyginti su užsieniu, bibliotekų situacija visada buvo apgailėtina. „Aprūpinti knygomis vieną pilietį Švedijoje valstybė skiria apie 35 Lt, o pas mus buvo pasiektas lygis, kad skyrėme žmogui po 3 Lt ir labai tuo džiaugėmės“, – sakė A.Mickevičiaus bibliotekos direktorius ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas.
Pagal pasaulinius standartus bibliotekos kas dešimtmetį turėtų visiškai atnaujinti savo fondus. „Mūsų bibliotekų fondų pagrindus iki šiol sudaro tarybinė literatūra. Norint būti žinių visuomene, reikia kurti sąlygas. O mes šiuo atžvilgiu esame užribyje“, – kalbėjo P.Zurlys.
Pašnekovas nemano, kad kitąmet bibliotekoms pavyks nurašyti mažiau knygų. „Ar norime paversti bibliotekas sendaikčių surinkimo punktais, ar tokia jų viešoji paskirtis?“ – retoriškai klausė jis.
Miesto bibliotekos laukia Naujųjų
Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorės pavaduotojos Simonos Žilienės tvirtinimu, bibliotekos finansavimas paaiškės po Naujųjų metų. Anot jos, mieste veikiančių 24-ių bibliotekų išlaikymu rūpinasi savivaldybė, o lėšas knygoms pirkti skiria Kultūros ministerija. „Dar nesame numatę, kaip taupysime, jei lėšos bus kaip reikiant apkarpytos. Tačiau neabejojame, kad kitais metais gausime mažiau pinigų, tad taupyti teks“, – teigė S.Žilienė.
Šalies universitetų bibliotekos finansuojamos per Švietimo ir mokslo ministeriją.
Finansavimo statistika
2006 m. iš valstybės biudžeto bibliotekų leidiniams įsigyti buvo skirti daugiau nei 5 mln. Lt, 2007 m. – 5 mln. 752 tūkst. Lt, 2008 m. – 8 mln. 699 tūkst. Lt, 2009 m. – 3 mln. 215 tūkst. Lt.
