2014 09 12

Birštono vizija: švarus, gražus ir europietiškas miestas su išvystyta turizmo infrastruktūra

Birštono miesto savivaldybė turi aiškią viziją – pasiekti, kad 2030 metais Birštonas būtų tarptautiniu turizmo ir unikalių sveikatos paslaugų karališkuoju kurortu. Vieni iš uždavinių, siekiant šio tikslo – vystyti turizmo infrastruktūrą, sudaryti geras sąlygas verslui, puoselėjant žaliąsias zonas, kurti jaukų, kokybišką miestovaizdį. Kalbėdama apie kurorto plėtrą, miesto merė Nijolė Dirginčienė pabrėžė, kad labai svarbu yra sutvarkyti apleistus ir jau seniai savo funkcijos neatliekančius pastatus, juos paverčiant prie miesto turizmo vystymo prisidedančiais objektais.
Birštonas
Birštonas / Paulinos Adamonytės nuotr.

– Kuriuos Birštono plėtros planus įvardintumėte prioritetiniais?

– Savivaldybė siekia pritraukti privačių investicijų į kurorto infrastruktūros ir paslaugų plėtrą. Taip pat siekiame, kad būtų modernizuojamos gydymo, sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugos, kurorte padidėtų apgyvendinimo vietų skaičius, būtų labiau išplėtota aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūra, su tuo susijusios paslaugos.

Įgyvendinus įvairius projektus, Birštono savivaldybė modernizuoja švietimo įstaigų infrastruktūrą, atnaujina socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, kuria saugią aplinką gyventojams bei svečiams. Taip pat ketinama toliau plėtoti sporto ir sveikatingumo infrastruktūrą, kompleksiškai atnaujinti viešųjų erdvių infrastruktūrą, diegti energijos naudojimo efektyvumo priemones.

Vienas iš Birštono savivaldybės tikslų – sudaryti geras sąlygas verslui. Tai yra naudinga visiems – atsiranda naujų darbo vietų, besikuriančios sanatorijos ir gydyklos pritraukia turistų, taip pat auga ir gražėja pats miestas.

Taip pat ketinama toliau plėtoti sporto ir sveikatingumo infrastruktūrą, kompleksiškai atnaujinti viešųjų erdvių infrastruktūrą, diegti energijos naudojimo efektyvumo priemones.

Kalbant apie savivaldybės planus, dabar įgyvendiname labai svarbų Mineralinio vandens panaudojimo poilsiui ir turizmui Birštono kurorte projektą. Birštono mieste bus pastatyti ir įrengti keli statiniai, skirti mineralinio vandens garinimui – juose bus galima stiprinti sveikatą vaikams ir suaugusiesiems, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. O įrengti Kneipo terapijos elementai ir juose numatomas panaudoti mineralinis vanduo padės ir gydytis, ir stiprinti sveikatą, ir maloniai leisti laisvalaikį. Taip pat yra tvarkomas ir bus atkurtas istorinis mineralinio vandens „Birutė“ šaltinis. Kitaip tariant, bandome visais būdais išnaudoti savo privalumą – mineralinį vandenį.

Kalbant apie privačias investicijas, statomas labai svarbus objektas – „Eglės“ sanatorijos gydyklos, kurių iki šiol sanatorijai labai trūko. Planuojama, kad jos atvers duris jau kitais metais. Taip pat bus atnaujintos ir prie įvažiavimo į Birštoną esančios gydyklos, kurios buvo nenaudojamos kokius 30 metų. Tai taip pat miestui labai svarbus objektas.

Šiuo metu yra tvarkomos ne tik gatvės, atnaujinami pastatai, bet ir šalia jų esančios teritorijos. Prie įvažiavimo į Birštoną yra labai pavojinga sankryža, kurioje neretai įvykdavo eismo nelaimės, todėl aktyviai dirbome, kad šioje vietoje būtų įrengta žiedinė sankryža. Šį projektą vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir planuojama jį užbaigti šių metų lapkritį.

– Aplinkos ministerija su naujuoju Teritorijų planavimo ir rengiamu Infrastruktūros įstatymais skatina racionalesnę miesto plėtrą – ne chaotišką plėtimąsi į priemiesčius, o jungimąsi prie esamos infrastruktūros. Koks jūsų požiūris į šį miesto vystymo modelį?

– Žinoma, pirmiausia, reikia susitvarkyti miesto viduje – išnaudoti visus įmanomus resursus, rekonstruoti senus pastatus. Tik tada galime kalbėti apie kitokią miesto plėtrą – į išorę. Mūsų savivaldybės teritoriją iš visų pusių supa Nemunas, todėl didesnių plotų plėtrai neturime. Tai mums diktuoja pati gamta. Tačiau, be abejonės, esame numatę ribas, kur geriausia miestui plėstis, kur yra miesto prioritetinės zonos.

Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Birštonas
Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Birštonas

Pirmiausia, reikia susitvarkyti miesto viduje – išnaudoti visus įmanomus resursus, rekonstruoti senus pastatus. Tik tada galime kalbėti apie kitokią miesto plėtrą – į išorę.

– Kaip įsivaizduojate Birštoną po kokių 10-ies metų? Kokie esminiai pokyčiai laukia miesto?

– Birštono turistų skaičius labai sparčiai auga, per pusmetį padidėjo kone 20 proc. Manau, kad mes augsime, tapsime didesniu kurortu. Mūsų strategijoje numatyta plėtra, „neužauginti“ dar vienų Druskininkų. Mes turime išlikti ramiu, alsuojančiu tyla ir ramybe kurortu, riboti gigantiškų ir daugiaaukščių pastatų statybas, turime išlaikyti senąsias kurorto tradicijas. Čia atvykę žmonės turi rasti patrauklų, harmoningą, parkuose ir žalumoje paskendusį kurortą. Mūsų tikslas yra išsaugoti tai, dėl ko šiandieną Birštoną renkasi mūsų svečiai.

Pagrindines plėtros gaires labai gerai apibūdina Birštono savivaldybės vizija – „Birštonas 2030 metais – tarptautinio turizmo ir unikalių sveikatos paslaugų karališkasis kurortas“. Atsižvelgiant į šią viziją, Birštono savivaldybės 2013–2020 m. strateginiame plėtros plane išskirti du prioritetai: savivaldybės bendruomenės poreikių tenkinimas ir turizmo potencialo išnaudojimas. Bendruomenės poreikių tenkinimas susijęs su inžinerinės infrastruktūros plėtra, palankių sąlygų sveikai gyvensenai, kūno kultūrai ir sportui, asmens ir visuomenės saugumo užtikrinimu. Turistinio potencialo plėtojimo srityje ypač daug dirbama sveikatos turizmo plėtros, kurortinių paslaugų įvairovės bei kurorto žinomumo šalies ir tarptautinėse rinkose didinimu.

Birštono senamiestyje tikrai neketiname nieko statyti, tik renovuoti tuos objektus, kuriems to reikia. Paimprovizuoti galima toliau nuo senamiesčio, reikia vystyti gydyklų, sanatorijų tinklą, juolab kad miestas turi didžiulius mineralinių vandenų išteklius, turime tai išnaudoti.

Eglės Jaškūnienės nuotr./Birštonas
Eglės Jaškūnienės nuotr./Birštonas

Po dešimties metų, tikiuosi, kad naują gyvenimą pradės, atgis seni pastatai, juose įsikurs kurortines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės, bus atnaujinti parkai ir skverai.

Kurorto gerovei numatomi ir nauji investiciniai projektai: meno mokyklos, muziejaus pastatų rekonstrukcija, Žvėrinčiaus miško aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtra, Vytauto parko sutvarkymas, lynų kelio per Nemuną įrengimas ir kt.

Po dešimties metų, tikiuosi, kad naują gyvenimą pradės, atgis seni pastatai, juose įsikurs kurortines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės, bus atnaujinti parkai ir skverai. Manau, Birštonas bus švarus, gražus ir europietiškas miestas su išvystyta turizmo infrastruktūra, kurį rinksis žmonės iš visos Europos.

– Birštonas neabejotinai žalias miestas, kiek ir kas daroma, kad išsaugotumėte tas žaliąsias zonas, kurias turite?

– Birštonas neabejotinai yra žalias miestas, rekreacinių zonų ir žaliųjų erdvių jame yra labai daug. Mes darome viską, kad išsaugotume tai, ką turime. Laikomės filosofijos, jog už vieną nukirstą medį žmogus turi atsodinti kelis, tačiau tuo pat metu nepamirštame, jog vis tik būtent žmogus ir įprasmina visą žaliąją aplinką – be žmogaus neturėtų prasmės ir begalė rekreacinių zonų ar miškų – tai būtų vien tik neįžengiami miškai. Tuo tarpu mūsų darbus ir įprasmina tai, jog dirbame ir puoselėjame aplinką gyventojų ir miesto svečių patogumui bei malonumui, tiek fiziniam, tiek dvasiniam: puošiame gatves gėlynais, galvojame apie naujų želdynų grupių formavimą, paremtą tiek dendrologine įvairove, tiek estetine jų spalvingumo kaita metų laikais.

Mes tikime, kad aplinkos estetinis poveikis turi milžinišką poveikį tiek jauno, tiek pagyvenusio žmogaus nuotaikai, savijautai ir džiaugsmui. Be to, transporto eismas Birštone nėra intensyvus, tai irgi prisideda prie miesto draugiškumo aplinkai. Birštono savivaldybė kartu su bendruomene daro viską, kad kurorte ir gyventojui, ir svečiui būtų gera, visi bendromis jėgomis kuriame Birštono sėkmės istoriją.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis