„Taip, aš žinau, kad yra kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Jų darbas yra išaiškinti, ar ūkio ministrės kelionė, skrendant su oficialios delegacijos nariais į Kazachstaną atstovauti Lietuvos verslo interesams, yra nusižengimas. Aš asmeniškai nematau jokio skirtumo, su kuo skristi. Jei reiks, galiu skristi ir su „Wizair“, ir su „airBaltic”, man jokio skirtumo. Jei tai padės mūsų verslui, važiuosiu ir traukiniu, ir autobusu“, – BNS ketvirtadienį per atstovę spaudai pareiškė Kazachstane šiuo metu viešinti B.Vėsaitė.
„Dėl nuolaidų, tai, žinote, aš negaliu liepti ministerijos viešųjų pirkimų skyriui derėtis dėl didesnės kainos, negu pasiūlyta. Ministras į tokius dalykus nesikiša. Už viešuosius pirkimus yra atsakingi specialistai, yra įstatymas, ir jo turi būti laikomasi“, – teigė ūkio ministrė.
Ji kartojo, kad skrydį „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu lėktuvu pasirinko taupydama laiką ir pinigus.
„Konkrečiai šiuo atveju skridau be persėdimo Kijeve ir taupiau laiką. Bilieto kaina buvo beveik tokia pati, kaip ir likusių delegacijos atstovų, ir mums ji pasirodė priimtina. Jei kas būtų siūlęs bilietus už 13 tūkst. litų, kaip skelbiama, tikrai niekas nebūtų net svarstęs galimybės“, – teigė ministrė B.Vėsaitė.
Boratas ir Birutė Vėsaitė
Kilus skandalui dėl šios ministrės kelionės į Kazachstaną, internautai pokštaudami pradėjo vaizduoti B.Vėsaitę su kino filmo herojumi iš Kazachstano Boratu.
B.Vėsaitė žino tapusi internautų patyčių herojumi ir pasipiktino, kad karikatūristai ją paišo šalia filmų herojaus Borato. Ministrė mano, kad taip demonstruojama nepagarba kazachų tautai, rašo lrytas.lt.
Ministrė į Lietuvą grįžta ketvirtadienio vakarą.
VTEK trečiadienį gavo premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo narės Agnės Bilotaitės prašymus ištirti ūkio ministrės elgesį, kai į Kazachstaną ji skrido privačios bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu.
Ūkio ministerijos teigimu, bilietas ministrei į abi puses kainuos 2700 litų, nors tokios kelionės kaina žmogui gali siekti apie 13 tūkst. litų.
„Arvi“ šiuo metu derasi su Ūkio ministerija dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties. Ar pradėti tyrimą, bus sprendžiama komisijos posėdyje gegužės 28 dieną.
„Jei kas nors norėtų ką nors tartis slaptai, tai tikrai nebūtina kartu skristi tiesioginiu reisu. Žinote, per 6 valandas laukiant jungiamojo skrydžio Kijeve irgi galima kažką susitarti. Čia vertybių, požiūrio į skaidrumą ir atsakomybę klausimas, o ne vietos. Aš smerkiu bet kokius neskaidrius susitarimus“, – ketvirtadienį BNS teigė ministrė.
B.Vėsaitė: man kartais susidaro įspūdis, kad konservatoriai gyvena paraleliniame pasaulyje, numegztame iš berečių siūlų, susipainioję vizijose ar sapnuose. Kaip jūs manote, iš kur atsiras tos darbo vietos? Marsiečiai atskris ir sukurs, įdarbins Lietuvos bedarbius?
Pasak jos, „ne taip jau lengva į tuos LEZ‘us pritraukti norinčių investuoti“.
„Mano žiniomis, „Arvi“ buvo vieninteliai, kurie sutiko eiti į Marijampolės LEZ. Taigi kviečiau visus prisidėti ieškant patikimų ir naudingų Lietuvos regionams partnerių, vystant visas Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas“, – aiškino B.Vėsaitė.
„Apskritai, man yra nesuprantama, kai ankstesnės valdžios, tarkime, skandalingai pasibaigęs IBM stūmimas lengvatinėmis sąlygomis, buvo pateikiama kaip puikus pavyzdys, o kai lietuviška firma dalyvauja tarptautiniame LEZ konkurse, tai čia jau kažkokie saitai. Abiem atvejais buvo siekiama pritraukti investicijas, tik konservatoriai protegavo užsieniečius, o mes sudarome sąlygas dalyvauti ir lietuviams. Aš nesuprantu, iš kur ta neapykanta savo šalies verslui?“ – stebėjosi ministrė.
B.Vėsaitė: nuo kada Lietuvai nebereikia darbo vietų?
„Ūkio ministerija iš tiesų yra tiesiogiai susisaisčiusi su verslininkais, nes užsienyje mes atstovaujame jų interesams. Nuo kada Lietuvai nebereikia eksporto? Nuo kada Lietuvai nebereikia darbo vietų? Manote, kad gyvenimas pagerės, jei vieni kitiems pardavinėsime? Norint Lietuvai augti, būtina eksportuoti kuo daugiau. Jūs manote, kad čia vienų verslininkų reikalas? Aš taip nemanau. Lietuvoje galime peštis, konkuruoti iki soties.
Bet užsienyje turime dirbti ranka rankon. Kaip krepšinio rinktinė, nesvarbu, kas kokiam klube žaidžia, čempionate visi dirba dėl vieno tikslo. Mes niekada netapsime geriausi, jei kovosime ne už Lietuvą, bet vieni prieš kitus. Jūs pamatytumėte lenkų, vengrų delegacijas Kazachstane, kaip aktyviai jos nusiteikusios, kokiais būriais jie važiuoja ir pardavinėja, pristatinėja savo šalių paslaugas ir visa kita. Manote, kazachai patys paprašys, kad jiems teiktumėmės parduoti lietuviškų gaminių?“ – stebėjosi ūkio ministrė.
B.Vėsaitė nurodė, kad Vyriausybės programos pačioje pradžioje buvo įrašyta, jog esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga.
„Man kartais susidaro įspūdis, kad konservatoriai gyvena paraleliniame pasaulyje, numegztame iš berečių siūlų, susipainioję vizijose ar sapnuose. Kaip jūs manote, iš kur atsiras tos darbo vietos? Marsiečiai atskris ir sukurs, įdarbins Lietuvos bedarbius? Turiu jus nuvilti, tokia tikimybė nedidelė. Visos partijos per kiekvienus rinkimus žada sukurti darbo vietų. Bet, jūs nepatikėsite, iki šiol niekas negalėjo pasakyti, kiek tų darbo vietų Lietuvoje yra!“
Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pareiškė ėjusi kryžiaus kelius, kad gautų tikslius duomenis, kiek Lietuvoje dirbančių žmonių.
„Man pradėjus vadovauti ūkio ministerijai, teko nueiti kryžiaus kelius, kad gautume tikslius duomenis. Taigi pranešu visiems, kad šių metų kovo mėnesį Lietuvoje buvo 1 110 640 dirbančiųjų, kitaip tariant, kuriančiųjų pridėtinę vertę. Visa koalicija sieksime, kad dirbančiųjų nuolat daugėtų. Žinoma, bus sezoniškumo svyravimų, bet mes sieksime augimo. Šie duomenys bus vieši, atnaujinami kiekvieną mėnesį. Kuo daugiau bus dirbančiųjų ir kuo daugiau vertės jie sukurs, tuo bus didesni jų atlyginimai, daugiau sumokėta mokesčių į biudžetą. Konservatoriai matė tik vieną būdą padidinti biudžetą, tai pakelti mokesčius. Mūsų koalicija žiūrime plačiau ir sieksime išnaudoti visas galimybes padidinti biudžetą kurdami darbo vietas ir didindami lietuvių sukuriamą pridėtinę vertę“, – sakė B.Vėsaitė.
