„Reikės visateisio (ministrų) tarybos pirmininko. Čia yra Vyriausybės ir aukščiausių politikų apsisprendimas, bet nežiūrint, kokia pasiruošimo stadija, vis tiek visi ministrai turės atlikti savo darbą, niekur mes nedingsime, įskaitant ir naują ūkio ministrą ar ministrę“, – žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimondas Karoblis, portalo 15min.lt paklaustas, kiek reikšmingas pirmininkavimui bus B.Vėsaitės atleidimas.
 |
| Džojos Gundos Barysaitės nuotr./Raimundas Karoblis |
Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą, pasirašė dekretą dėl socialdemokratės atleidimo iš ūkio ministrės pareigų. Dekretas įsigalios nuo birželio 3 dienos. Laikinai eiti ūkio ministro pareigas pavesta teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui.
Iš posto politikę išvertė skrydis į Kazachstaną privačios bendrovės užsakytu lėktuvu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl galima supainiotų viešųjų ir privačių interesų.
B.Vėsaitė pripažino „padariusi klaidą“, bet su atleidimu esą buvo paskubėta.
Lenkai dėl pirmininkavimo norėjo nukelti rinkimus
 |
| Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Danijos ministre pirmininke Helle Thorning-Schmidt |
Panašių atvejų neseniai buvo pirmininkaujant kitoms šalims. Pavyzdžiui, visa Danijos vyriausybė pasikeitė prieš pat pirmininkavimą 2012-ųjų pirmą pusmetį. Pasikeitė ne dėl skandalo – tiesiog 2011 m. rugsėjį įvyko parlamento rinkimai, po kurių centro-dešiniuosius, vedamus partijos „Venstre“, pakeitė trijų centro-kairiųjų partijų koalicija, dominuojama socialdemokratų. Spalio pradžioje Helle Thorning-Schmidt tapo pirmąja premjere moterimi šalies istorijoje, vyriausybė pradėjo dirbti dar vėliau.
Lenkijoje rinkimai įvyko per patį pirmininkavimą 2011-ųjų antrą pusmetį, spalio pradžioje. Juos laimėjo Donaldo Tusko, tapusio premjeru, vedama Piliečių platforma.
Nors, baigiantis parlamento kadencijai, rinkimai vėliausiai galėjo įvykti spalio 30-ąją, buvo siūloma juos nukelti į pavasarį, kad nebūtų trikdomas pirmininkavimas ES, tačiau prezidentas Bronislowas Komorowskis pasirinko ankstesnę datą. Tai leido pirmininkavimą baigti tai pačiai valdžiai.
Čekai keitė visą valdžią
Bene didžiausi pokyčiai įvyko per Čekijos pirmininkavimą 2009-ųjų pirmoje pusėje. Ten pasikeitė ne vienas ar keli ministrai, o visa vyriausybė. Tų metų kovo pabaigoje trijų partijų valdančioji koalicija žlugo, kai Mireko Topolaneko vyriausybė vos vieno balso persvara pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo. Tik gegužę ekonomistas Janas Fischeris suformavo laikinąją vyriausybę.
R.Karoblio žodžiais, šie pokyčiai pirmininkavimo nesužlugdė: „Atėjo nauji žmonės, profesionalai. Atėjo ir įveikė darbus, net gana neblogai.“
Anot ambasadoriaus, pirmininkavimo efektyvumas net pagerėjo. „Turbūt dėl banalios priežasties – dėl atsakomybių suvokimo tarp sostinės ir Briuselio. Čekai bandė žaisti didžiųjų žaidimą, prancūzų žaidimą: mes viską dėliojame iš sostinės ir viską ten nusprendžiame, o jūs (Briuselyje – red. past.) tik vykdote. Tas modelis mažai šaliai nesuveikė“, – kalbėjo R.Karoblis.
Apibendrindamas diplomatas pridėjo: „Kaip aš suprantu, Čekijos klaidų nekartosime.“
