Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Kauno marių II paplūdimio, Elektrėnų marių, Vilniaus miesto Neries upės Žirmūnų ir Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimių maudyklose.
Po pakartotinų, birželio 21 d. atliktų vandens tyrimų, nustatyta, kad Vilniaus miesto Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio maudykloje tarša tęsiasi, o Kauno marių II paplūdimio maudyklos vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus. Birželio 25 d., po pakartotinų vandens tyrimų, nustatyta, kad Elektrėnų marių paplūdimio maudyklos vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus.
Birželio 18 d., atlykus maudyklos vandens tyrimus, Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio maudykloje buvo nustatytas 2,3 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens ir 2,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Birželio 19 d., po atliktų vandens tyrimų, Kauno marių II-ojo paplūdimio maudykloje nustatytas 1,7 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, Neries upės Žirmūnų paplūdimio maudykloje – 2,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens ir 2,3 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Elektrėnų marių paplūdimio maudykloje – 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens ir 3 kartu didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
Kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų apie Varėnos, Lazdijų, Panevėžio miesto, Šiaulių, Pakruojo, Šilalės, Telšių, Utenos, Ignalinos ir Širvintų rajonų maudyklų vandens kokybę.
Ištyrus 110 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, norime atkreipti dėmesį, kad nustatyta mikrobiologinė tarša šiuose rekreacijai skirtuose paviršiniuose vandenyse: birželio 17 d. – Panevėžio mieste Nevėžio upėje ties Kultūros parko poilsio vieta, birželio 19 d. – Tauragės rajono Jurbarko, Greičių karjeruose, Elektrėnų mariose ties Mažiklės pusiasaliu, Vievio ežere Vievio miestelyje, Aujėdo ežere, birželio 20 d. – Vilniaus rajono Rakionių tvenkinyje, Molėtų rajono Griežtos, Alaušo ežeruose, birželio 21 d. – Alytaus rajono Krokialaukio tvenkinyje.
Birželio 25 d., pakartotinai atlikus vandens tyrimus, Tauragės rajono Jurbarko, Greičių karjeruose, Elektrėnų mariose ties Mažiklės pusiasaliu, Vievio ežere Vievio miestelyje, Aujėdo ežere mikrobiologinės taršos neliko, iš likusių minėtų rekreacijai skirtų paviršinių vandenų pakartotinų tyrimų rezultatų dar nėra gauta.
Visuomenei informacija apie maudyklų vandens kokybę turi būti skelbiama savivaldybių interneto svetainėse bei naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai ir rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami stenduose prie paplūdimių.
