Anot jos, naujos smegduobės yra dažnas reiškinys šiame krašte po įšalo pavasarį.
Didžiausia nauja įgriuva pagal skersmenį, siekianti 2,7 metro, atsivėrė Mantagailiškio kaime. Šios smegduobės forma primena dubenį, jos dugnas – įgaubtas. Šį pavasarį šiame kaime atsivėrė ir daugiau nedidelių įgriuvų.
Biržų regioninio parko direkcija pranešė, kad taip pat inventorizuotos septynios naujos karstinės įgriuvos Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje, Šlepščių ir Karajimiškio kaimuose. Jos įvairaus dydžio ir formų – keturios šulinio formos, dvi piltuvo ir viena dubens formos. Smegduobės susispietę grupėmis – po tris ir dvi.
-
Eugenijus Gentvilas: „Rita, Beata, Czeslaw ir Waldemar – nusimeskite kaukes“
-
V.Tomaševskis: Z.Jedinskis parašė prašymą stabdyti narystę partijoje
-
Ukrainiečių vaikų gelbėjimo misija Trakuose apaugo įtarimais: nerimą sukėlė kalbos apie išvežimą į JAV
-
Kilus nerimui dėl ukrainiečių vaikų vežimo į JAV, ministrė žada apsaugą Lietuvoje
-
Grabijoluose atstatytas medžio suniokotas namas: paaukota nemenka pinigų suma
Didžiausios įgriuvos skersmuo yra 3,5 metro, o gylis – 1,3 metro. Jos sienelėje atsidengia moreninis priemolis, dolomitas ir gipsas.
„Biržų regioniniame parke dažnai atsitinka, kad gruntiniam vandeniui išplovus gelmėje esančius gipso klodus, įgriūva žemė. Tokiu būdu susidaro smegduobės: vienos – sausos (garsioji Karvės ola, jose galima stebėti žemės klodų sandarą), kitos – virtusios ežerėliais su plika akimi matomomis sieros bakterijomis (Kirkilų ežerėliai)“, – teigiama VSTT pranešime.
Anot jo, kasmet atsirandančios naujos smegduobės vis atveria unikalius prieš 300 mln. metų susiformavusius sluoksnius.
