Pirmasis mūšis dėl 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto Seime truko beveik pusketvirtos valandos. Jo metu Seimo komitetai, frakcijos ir atskiri parlamentarai pristatė savo nuomonę dėl kitų metų valstybės biudžeto ir pateikė siūlymus. Atsižvelgdama į juos, Vyriausybė artimiausiu metu turės patobulinti parengtą projektą.
Skylėtas biudžetas.
Pristatydamas valstybės biudžeto projektą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas pažymėjo, kad per 19 nepriklausomybės metų tobulo dokumento varianto pateikta niekada nebuvo. Esą pirminiai projektai visuomet buvo kritikuojami ir taisomi. „Skirtumas tik tas, kad šiandien ekonominė padėtis pasikeitusi. Nors sunku, Vyriausybei sekasi rasti duris iš krizės“, – įsitikinęs jis.
Planuojama, kad kitais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos bus 13,152 mlrd. litų. Jos bus 8,6 proc., arba 1,2 mlrd. litų mažesnės nei šiemet. Išlaidos sudarys maždaug 18,3 mlrd. litų, tai beveik 900 mln. litų mažiau nei šiemet.
Tikimasi, kad ES skiriamos lėšos Lietuvos biudžetą papildys 23 proc. didesne suma nei šiemet – 7,8 mlrd. litų. Suplanuotas valstybės deficitas 2010 metais sieks 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tikimasi, kad ES skiriamos lėšos Lietuvos biudžetą papildys 23 proc. didesne suma nei šiemet – 7,8 mlrd. litų. Suplanuotas valstybės deficitas 2010 metais sieks 9,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prašo daugiau pinigų
Nepaisant gerokai kuklesnių valstybės galimybių, įvairios institucijos, nevyriausybinės organizacijos, Seimo komitetai ir komisijos bei parlamentarai Vyriausybei pateikė nemažai prašymų padidinti asignavimus įvairioms įstaigoms ir projektams. Pasak K.Glavecko, įgyvendinti šie siūlymai valstybės biudžeto deficitą padidintų 1,25 mlrd. litų, iki 11,5–12 proc. BVP.
Seimo komitetų ir komisijų pateikti siūlymai valstybei atsieitų daugiau nei 400 mln. litų. Daugiau nei 120 parlamentarų Vyriausybei pateikė prašymų už 768 mln. litų. Įvairios institucijos norėtų papildomų 54 mln. litų. Nurodoma, kad šiuos pinigus galima gauti mažinant lėšas, skirtas valstybės skolos administravimui, Valdovų rūmų finansavimui, Užsienio reikalų ministerijos pastato rekonstrukcijai ir pan.
Taupo neatsakingai
Dauguma Seimo komitetų pritarė pateiktam biudžeto projektui, tačiau visi turėjo pasiūlymų jį tobulinti. Daugiau pinigų prašoma skirti Seimo kanceliarijai, prokuratūrai, teismams, kariuomenei, policijai, pasienio tarnybai, kultūrai, aplinkos apsaugai, Afganistano atstatymui, jaunimo politikos įgyvendinimui, valstybės sienos demarkavimui.
Seimo Audito komitetas įžvelgė daugybę papildomų taupymo priemonių. Išvadas pristačiusi komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pažymėjo, kad yra erdvės taupant valstybės institucijoms reprezentacijai skiriamas lėšas, atsisakant nebūtinų komandiruočių. Ji taip pat pastebėjo, kad pinigai, sutaupyti išleidžiant valstybės tarnautojus nemokamų atostogų, dažniausiai negrąžinami į biudžetą, o naudojami turtui įsigyti. „Projektas pateiktas neatsakingai. Neteisinga pensininkų sąskaita spręsti krizės sukeltas problemas. Matome daug taupymo rezervų, pradedant ministerijomis ir žinybomis. Todėl siūlome projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtinai atsižvelgtų į pateiktas pastabas“, – aiškino L.Graužinienė.
Opozicija šiaušiasi
Seimo opozicija nepatenkinta dabartiniu biudžeto projektu ir ketina balsuoti prieš jį. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad dabar sudėliotas dokumentas gina monopolininkų ir bankų, o ne paprastų piliečių interesus. Jis piktinosi, kad Vyriausybė ketina mažinti pensijas ir kitas socialines išmokas, atlyginimus, tačiau išlaidauja finansuodama Valdovų rūmų statybas, valstybės institucijų remontus. Esą pastangų nededama ir kad būtų pertvarkyta valstybės viešųjų pirkimų sistema, sumažinta korupcija.
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius taip pat negailėjo griežtų žodžių pateiktam projektui. Jo nuomone, biudžeto formavimas buvo chaotiškas, be strategijos ir ilgalaikių tikslų. Esą sudėliotas projektas nesprendžia paprastų žmonių problemų. „Kitų metų biudžetas – ne krizės, o nemokšiškumo biudžetas“, – įsitikinęs A.Butkevičius.
Nusiteikę optimistiškai
Visiškai kitokios nuomonės laikosi valdantieji. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas gyrė Vyriausybę, kuri esą sugebėjo atgauti tarptautinių rinkų pasitikėjimą, jai nereikėjo remti bankų. Jo nuomone, peikdama kitų metų valstybės biudžeto projektą opozicija pamiršta kritikos esmę, o tik žaidžia žmonių jausmais. „Pateiktas biudžetas yra subalansuotas, realus ir nepersunktas iliuzijų“, – įsitikinęs V.Matuzas.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat gynė Vyriausybės sudarytą projektą. Esą biudžeto subalansavimui pasitelktas priemones giria Europos Komisija (EK) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Džiaugtis, A.Kubiliaus nuomone, galima ir ES paramos panaudojimo tempais, sparčiausiu BVP augimu (lyginant 2 ir 3 šių metų ketvirčius).
