„Deja, jau komunikuojame žmonėms, kad teks laukti darbo užmokesčio iki sausio mėnesio“, – apgailestavo Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė.
Ji pridūrė, kad asignavimų darbo užmokesčiui kai kuriuose teismuose trūksta jau spalį, tačiau ši problema sprendžiama perskirstant vienų teismų sutaupytas lėšas kitiems.
Paklausta, kaip žmonėms reiks išgyventi, R.Molienė atsakė: „Tai ir yra tas mūsų keliamas klausimas, jis turi būti sprendžiamas sisteminiu ir valstybiniu mastu.“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus pridūrė, kad sprendimas nemokėti algų – skaudi tema.
„Tai, be abejo, yra ir įstatymo pažeidimas, bet realybė tokia, kad trūkstant lėšų, jos išmokėtos nebus“, – sako R.Norkus.
Jis pridūrė, kad šiuo metu kalbama su teismų pirmininkais ir sprendžiama, kaip išspręsti mažiausiai teismuose uždirbančių ir labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių problemas. Gali būti, kad šie algas gaus, tačiau teisėjai atlyginimo jau turėtų tikėtis tik kitąmet. Tiesa, prie atlyginimo bus pridedami ir delspinigiai.
Teismų darbuotojų darbo užmokesčiui 2017 metų pabaigoje pritrūks 2,5 mln. eurų.
Šis trūkumas susidarė dėl kelių priežasčių: atsiskaitymo su teismų reorganizavimo metu atleidžiamais darbuotojais, 2017 m. priimto naujo Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo, 2016 m. pabaigoje nepadengtų 5 procentų įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą.
Taip pat dėl nuo 2007 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymu pasikeitusių valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų bei nuo 2017 m. kovo mėn. pasikeitus teisėjų ir valstybės tarnautojų priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metu dydžiui.
Tiesa, Vyriausybė ir Seimas apie galimą lėšų trūkumą jau buvo informuoti praėjusiais metais svarstant 2017 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą, tačiau valstybės biudžete pakankamai lėšų skirta nebuvo.
Darbo neteko 78 darbuotojai
Konferencijoje apie teismų sistemos pertvarką taip pat pasidžiaugta, kad nuo kitų metų teismai dirbs efektyviau. Įvykdžius centralizaciją vietoje dabar esančių 62 teismų liks 22. Tiesa, po pertvarkos teismų sistemoje vietos nebeliko 78 darbuotojams.
Nuo 2018 metų visoje vietoje 44 dabar esančių apylinkės teismų liks 12, tiesa, kiekvienas jų turės savo teritorinius padalinius. Tikimasi, kad taip bus sulygintas šiuo metu smarkiai besiskiriantis teisėjų darbo krūvis.
Taip pat bus centralizuojami ir apygardų administraciniai, vietoje dabar esančių 5, liks 2 – Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų administracinis teismas.
„Reforma daroma ne dėl reformos, bet dėl siekio pagerinti teismo proceso spartą. Vienas iš didelių šiandien egzistuojančių iššūkių – smarkiai besiskiriantis teisėjų krūvis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R.Norkus.
Kaip pavyzdį jis pateikia situaciją Skuode, šiame mieste teisėjų darbo krūvis dvigubai mažesnis nei Palangos apylinkės teismo teisėjų. Panašus skirtumas yra Klaipėdos rajono ir miesto apylinkės teismuose.
Tiesa, dėl šios reformos darbo jau neteko 78 teismų darbuotojai: finansininkai, archyvarai ir informacijų technologijų specialistai.
„Peržiūrėtos funkcijos, optimizuota, pasižiūrėta, kokias funkcijas galima centralizuoti“, – sakė R.Molienė.
Anot R.Norkaus, atleidus darbuotojus sutaupyti resursai galės būti panaudoti teismo ir žmonių poreikiams.
Paprasčiau gyventojams
Taip pat nuo kitų metų kreiptis į teismą žmogui taps paprasčiau – kreipdamiesi į apylinkės teismą gyventojai galės patys pasirinkti, kuriame apylinkės teismo filiale teikti teismo procesą pradedančius dokumentus.
„Pavyzdžiui, žmogus gyvena Palangos mieste, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme. Šiuo metu jis turėtų vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti reikalingus procesinius dokumentus.
Tuo tarpu nuo kitų metų jis galės tai padaryti savo miesto teisme, o jo pateikti dokumentai teismų sistemos resursais bus pristatomi į tą teismą, kuris bylą nagrinės“, – aiškina R.Norkus.
Teismų reforma leist užtikrinti ir mažesnį atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių – nuo kitų metų, atsižvelgdamas į proceso šalių gyvenamąją vietą ir galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, teisėjas turės teisę bylos nagrinėjimą perkelti į bet kuriuos to paties apylinkės teismo rūmus ar kitas patalpas.
„Taip bus praplečiamos galimybės greičiau išnagrinėti bylą, taupomos teismo proceso dalyvių lėšos“, – apie naudą piliečiams pasakoja pirmininkas.
