Koronaviruso situacija:
- Per parą Lietuvoje patvirtinta 17 koronavirusinės infekcijos atvejų, devyni iš jų – Vilniaus apskrityje. Ligoninėse nuo koronaviruso gydomi 42 žmonės, keturi iš jų – reanimacijoje. „Epidemiologinė situacija nėra ypatingai blogėjanti, drastiško susirgimų šuolio nematome, nes pradėjome laikytis saugos priemonių. Santykinai nedidelis mirčių skaičius paaiškinamas tuo, kad dažniau užsikrečia jaunesni žmonės“, – žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
- Per pirmas keturias mokslo dienas dėl viruso rizikos Lietuvoje izoliuota daugiau nei 200 mokinių, jų tėvų ir pedagogų. Šiuo metu yra patvirtinta 12 su ugdymo įstaigomis susijusių užsikrėtimo koronavirusu atvejų – aštuoniems mokiniams ir keturiems įstaigų darbuotojams.
- Latvijoje per parą patvirtintas vienas naujas atvejis, Estijoje – 16 atvejų, Lenkijoje – 302 atvejai ir keturios mirtys, Baltarusijoje – 172 atvejai ir penkios mirtys, Rusijoje – 5185 atvejai ir 51 mirtis.
- Indija pagal patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičių aplenkė Braziliją ir pagal šį rodiklį dabar yra antra po Jungtinių Valstijų. Nuo pandemijos pradžios Indijoje jau užregistruota per 4,2 mln. COVID-19 atvejų. Brazilijoje nustatyta 4,12 mln. užsikrėtimo atvejų, Jungtinėse Valstijose – 6,25 milijono.
Padėtis Baltarusijoje:
- Minske dingo opozicijos Koordinacinės tarybos narė Maryja Kalesnikava. Liudininkai vietos žiniasklaidai sakė, kad pirmadienio rytą nežinomi asmenys ją įsodino į mikroautobusą ir kažkur išsivežė. Baltarusijos vidaus reikalų ministerija teigia neturinti jokios informacijos apie šį atvejį. M.Kalesnykava pastaruoju metu buvo labiausiai matomas opozicijos veidas Baltarusijoje, kiti opozicijos veikėjai išvyko į užsienį arba buvo suimti. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad pagrobimas Minske yra gėdingas ir primena stalinistinius NKVD metodus.
- Baltarusijos režimas paskelbė, kad sekmadienį buvo sulaikyti 633 protestuotojai, kaltinami pažeidę susirinkimų taisykles. Sekmadienį į demonstraciją Minske susirinko daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, jie reikalavo rinkimų klastojimu kaltinamo Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo. Vietos žiniasklaida skelbia, kad prieš demonstrantus mieste smurtavo civiliais rūbais vilkinčių asmenų grupuotės su guminėmis lazdomis.
- Baltarusijos centrinis bankas paskelbė, kad siekiant palaikyti rublio kursą oficialiosios tarptautinės atsargos rugpjūtį sumažėjo 15,8 proc.. Rublio nuvertėjimui stabdyti praėjusį mėnesį išleista daugiau kaip 1 mlrd. dolerių, valiutos kursas nurito apytikriai ketvirtadaliu.
- Lietuvos pasieniečiai pranešė, kad po ginčijamų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą dėl galimo persekiojimo ir pavojaus savo šalyje atvyko daugiau kaip pusšimtis baltarusių, keturiolika iš jų jau paprašė politinio prieglobsčio.
- Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad Minskas iki rugsėjo pabaigos įvertins Baltarusijos eksportuojamų naftos produktų perorientavimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus galimybes.
Dėmesys gyvūnams. Reaguodama į savaitgalį gautus duomenis apie nelegalias šunų veisyklas ir gyvūnų kankinimą, policija su Maisto ir veterinarijos tarnyba sutarė organizuoti bendrus ekipažus ir prevencinius reidus, sukurti tarpinstitucinę grupę, kurioje veiktų ir nevyriausybininkai. Pareigūnai ir kai kurie politikai taip pat pasiūlė griežtinti atsakomybę už netinkamą elgesį su gyvūnais.
Spaudimas Rusijai. Vokietijos ligoninė pranešė, kad Rusijos opozicijos atstovas Aleksejus Navalnas pabudo iš komos ir reaguoja į aplinką, o Vokietijos vyriausybė pirmą kartą perspėjo, kad Rusijos elgesys šioje istorijoje gali paveikti dujotiekį „Nord Stream 2“. „Kanclerė mano, kad būtų klaidinga atmesti bet kokias galimybes“, – sakė vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, paklaustas, ar Angela Merkel saugotų 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį nuo galimų Europos sankcijų.
„Brexito“ perspektyva. Britų premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad pasitrauks iš derybų su Europos Sąjunga dėl prekybos ryšių po „Brexito“, jei susitarimo nebus iki spalio 15-osios. Derybose daugiausia diskusijų kelia valstybės paramos pramonei reglamentavimas ir ES laivų galimybės žvejoti britų vandenyse. ES sako, kad siekia užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas, britai teigia, kad keliami reikalavimai yra pertekliniai ir pažeistų šalies suverenitetą. Britanija formaliai paliko ES sausio mėnesį, tačiau iki šių metų pabaigos dar yra saistoma europinių taisyklių. Nesusitarus dėl būsimų santykių, prekyba nuo naujų metų būtų reglamentuojama pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles ir muitus. Po B.Johnsono pareiškimo svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito 1 proc.
Kosovo statusas. Serbijos ir Kosovo lyderiai Briuselyje atnaujino derybas, kuriomis siekiama santykių tarp jų šalių normalizavimo. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti akis į akį susitinka praėjus kelioms dienoms po to, kai savaitgalį dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui Baltuosiuose rūmuose įsipareigojo imtis priemonių geresniems ekonominiams santykiams užmegzti. Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metaias, Serbija jos nepripažįsta.
Olimpinės žaidynės. Tarptautinis olimpinis komitetas teigia, kad atidėta Tokijo olimpiada kitais metais įvyks nepriklausomai nuo koronaviruso pandemijos. „Ji įvyks su COVID-19 ar be jos. Žaidynės prasidės kitų metų liepos 23 dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė komiteto viceprezidentas Johnas Coatesas, vadovaujantis žaidynių koordinavimo komisijai.
