Aplinkos ministerija siūlo konfiskuoti neseniai pagautą žuvį ir perduoti vargingai gyvenantiems žmonėms. Kasmet iš brakonierių konfiskuojama apie 3 tonas žuvies ir apie 2 tonų žvėrių.
„Kalbėdami apie galimybes labdarai teikti labai greitai gendančius produktus, pavyzdžiui, šviežią, neišdorotą žuvį, turime suvokti, kad vartotojų sveikata, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pajamų, yra besąlyginis prioritetas“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį ir į teisinius nelegaliais būdais gautų gamtos gėrybių legalizavimo aspektus.
„Pavyzdžiui, iš brakonierių konfiskuoti medžioklės ar žūklės trofėjai, kailiai ar iškamšos taip pat galėtų būti perduoti kaip labdara mūsų muziejams arba kaip mokomoji medžiaga mokykloms. Tačiau visi konfiskuoti trofėjai, kai kurie jų labai vertingi, be jokių diskusijų yra sunaikinami. Tad kyla klausimas, kodėl agituojama daryti išimtis nepalyginamai didesnį pavojų žmonių sveikatai keliantiems produktams“, – sako J.Milius.
Svarsto nebe pirmą kartą
Niekas nežino tikslaus žuvies sugavimo ar žvėries sumedžiojimo laiko, kur ir kokiomis sąlygomis žuvų ar žvėrių skerdenos buvo laikomos.
Keliama idėja jau ne kartą buvo svarstyta tiek su aplinkos apsaugos specialistais, tiek ir su labdaros organizacijomis.
Paaiškėjo, kad niekas nepasiruošęs prisiimti atsakomybės ir užtikrinti tinkamos konfiskuotų produktų saugos. Mat niekas nežino tikslaus žuvies sugavimo ar žvėries sumedžiojimo laiko, kur ir kokiomis sąlygomis žuvų ar žvėrių skerdenos buvo laikomos.
Be to, tokia labdara neįmanoma kol nebus išspręsti saugios ir greitos konfiskuotų produktų logistikos klausimai.
„Lietuvoje ir kitose Europos šalyse žinome ne vieną atvejį kuomet brakonierių laimikis konfiskuojamas iš patalpų, visiškai nepritaikytų maisto produktams sandėliuoti. Pavyzdžiui, neteisėtai sumedžioti žvėrys ar žuvys slepiami garažuose, šalia įvairių tepalų, kuro ar trąšų talpyklų ar pan.
Nustatyta ir atvejų, kuomet brakonieriai konfiskuojamą laimikį tyčia sugadina, aplieja nuodingom medžiagom. Tokių žmonių mąstymas paprastas – jei negausiu aš, tai neteks ir kitam. Tad situacija tikrai nėra tokia vienareikšmė ir paprasta, kaip gal būt mano kai kurie politikai“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Konfiskuotu laimikiu šeria gyvūnus
VMVT teigia, kad Lietuvoje kiekvienais metais labdarai leidžiama atiduoti šimtus tonų negreitai gendančių maisto produktų. Kiekvienu atveju yra įvertinama šių produktų sauga ir tinkamumas žmonių maistui. Tuo tarpu greitai gendantys ir ypač sunkius apsinuodijimus galintys sukelti šviežia žuvis ar mėsa, įvertinus veterinarijos gydytojui, yra perduodami zoologijos sodams, kurie šeria gyvūnus.
„Nuolat labai daug dėmesio skiriame vartotojų švietimui, higienos ir saugaus maisto tvarkymo įgūdžių formavimui. Tad tokias populistines „iniciatyvas“, paremtas vien tik prielaidomis ir emocijomis, kuomet stengiamasi negirdėti jokių specialistų argumentų, bet tuo pačiu ir kratomasi atsakomybės už pasekmes, pavadinčiau pavojingomis spekuliacijomis žmonių sveikata“, – pabrėžia J.Milius.
L.Jonauskas: įvertintų patys inspektoriai
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas LNK „Žinioms“ teigė, kad sugautos ir konfiskuotos žuvies kokybės problemą išspręstų inspektorių automobiliuose įrengti šaldytuvai. Be to, patys inspektoriai nuspręstų, ar žuvis tinkama vartoti, ar buvo geros jos laikymo sąlygos. Papildomi tyrimai, pagal viceministrą, būtų pertekliniai.
„Mes galvojame, kad nereikėtų, ypatingai – žuviai, jokių tyrimų. Mes turime kitą argumentą, kad turime 200-300 tūkstančių žvejų Lietuvoje, na, kurie perka žvejo leidimą, žvejoja, kasdien atneša tą žuvį namo. Jiems jokių tyrimų nereikia, jie vartoja tą žuvį sėkmingai.
Taip pat yra ir su medžiotojais. Medžiotojai privalo tirti tiktai šernus dėl trichineliozės ir tam tikroje zonoje dabar dėl afrikinio kiaulių maro", – ketvirtadienį sakė L.Jonauskas.
Ketvirtadienį apie labdarą skurstantiems šnekėjęs viceministras 15min.lt patikslino, kad šiuo metu niekas nėra daroma, kad institucijos susitartų dėl idėjos įgyvendinimo galimybių.
„Po pirmo pokalbio su Tarnyba, nutarėm, jog reikia padaryti bendrą Tarnybos direktoriaus ir ministro įsakymą. Gavom pirminį žodinį pritarimą, o vėliau atsirado pastabos, kurias mes bandėm derinti, tačiau nesėkmingai“ , – sakė L.Jonauskas.
Pranešimą penktadienį išplatinusi VMVT piktinosi, kad šis brakonierių laimikio atidavimo labdarai klausimas ir vėl keliamas viešojoje erdvėje, tačiau „nesiimama iniciatyvos ar praktinių veiksmų dėl šios idėjos įgyvendinimo“.
