Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
02 25

Brangakmenių ekspertas A.Kleišmantas: „Vyrų garaže deimantų daugiau nei moterų papuošalų dėžutėje“ (2)

Kauno senamiestyje veikia nedidukas, privatus, vienintelis toks Baltijos šalyse brangakmenių muziejus. Jame – ne tik šimtai retų eksponatų, bet ir daugybė neįtikėtinų istorijų, o ir pats muziejaus įkūrėjas Arūnas Kleišmantas – vienintelis toks gemologas ekspertas Lietuvoje. 15min jis papasakojo aibę įdomybių, susijusių su brangakmeniais. Tai jau antroji straipsnių ciklo dalis.
Arūno Kleišmanto brangakmenių muziejus
Arūnas Kleišmantas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Vis dar vienintelį Baltijos šalyse Brangakmenių muziejų Kauno L.Zamenhofo ir Kurpių gatvių sankirtoje Arūnas įkūrė dar 1996 m. Iš pradžių jame eksponatų buvo nedaug, tačiau įkūrėjui įsitraukus į akademinę (dėsto Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetuose), o vėliau kartu – ir į mokslinę, veiklą, muziejus plėtėsi ir tobulėjo.

Įdomu tai, kad mažose erdvėse telpa ir brangakmenių tyrimų laboratorija bei juvelyrinių dirbinių, kuriamų paties Arūno bei jo kolegų, parduotuvėlė „Du safyrai“.

Norinčių išgirsti apie brangakmenių ypatumus, jų imitacijas daugėjo, tad imtos vesti ekskursijos.

Pirmoje straipsnių ciklo dalyje „Brangakmenių ekspertas iš Kauno: „Niekas nežino, kad Palangos pliaže ant brangakmenių gulime“ (1) A.Kleišmantas sužlugdė močiučių anūkams perduodamų „vertingų rubinų“ mitą, papasakojo, kaip, panaudojęs matematinį skaičiavimą, atrado žydrą smaragdą, kokį brangiausią akmenį yra laikęs savo rankose, taip pat interviu metu atskleidė neįtikėtinų faktų, pavyzdžiui, kad sausumoje deimantų likę tik 6 proc., – jau pradėti kasti ir vandenynai.

Negana to, pašnekesio metu paaiškėjo, kad Palangos pliaže gulime ant brangakmenių ir patys to nežinome!

Antroje dalyje – neįtikėtinai įdomaus ir žinių bagažą gerokai praturtinančio interviu tęsinys. Laikas išsamiau pakalbėti apie deimantus bei briliantus – geriausius moterų (o gal labiau vyrų?) draugus.

– Arūnai, papasakojote (pirmoje dalyje), kokius vertingiausius akmenis pats esate laikęs savo rankose, o didžiausias pasaulyje rastas deimantas vis dar tebėra kulinanas?

– Taip, 3106 karatai. Rastas jis buvo 1905 m. Pietų Afrikos Respublikos vietovėje Transvalyje. Kulinano vardas jam suteiktas deimantų kasyklos įkūrėjo ir savininko Tomo Kulinano garbei. Pietų Afrikos žvaigždė. Davė belgui nušlifuoti. Jis 4 mėnesius skaičiavo, padarė vieną virš 500 karatų ir dar virš 100 didesnių vienetų. Tuo metu, kai skėlė deimantą, nualpo.

Bet niekas negali pagalvoti, kad pasaulyje žymiai brangesni ir retesni yra didieji rubinai. Didžiausias pasaulyje sertifikuotas rubinas rastas Mozambike ir buvo tik 40,23 karato. Vertė neatskleista.

Deimantas nėra retas, tik jo nėra visur, bet kur yra – labai daug. O rubinai – retenybių retenybės, mažuliukai.

123RF.com nuotr./Rubinas
123RF.com nuotr./Rubinas

– Deimantas – pats kiečiausias? Kokia jo cheminė sudėtis? Paprasčiau paklausiu: iš ko sudaryti tie tobuliausi mineralai?

– Grafito alotropinė atmaina. Tai yra anglis, susidariusi iš grafitinės magmos. Susidarė labai giliai, nes deimante rasta izotopinė geležis, kuri sutinkama tik 700 km gylyje. Pastarojoje gemologų konferencijoje buvo paviešinta, kad kai kurie deimantai randami 1200 km gylyje, jų savybės būna tokios ir tokios.

Deimantai – tobuliausi mūsų gamtos kūnai. Grafito pieštukas, kurį naudojame, – vienas minkščiausių mineralų, kokį mums Dievas davė, deimantas – kiečiausias.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi
Reklama
„Teleloto“ naujienos ne tik tarp vedėjų: nuo šiol laimės visi studijos žaidėjai
30 metų su ypatingais vaikais dirbanti mokytoja Irutė: neįsivaizduoju, kaip galime skirstyti vaikus