– Kai viską taip pasakojate, atrodo, kad galėtumėte drąsiai pagaminti deimantą.
– Manęs asmeniškai deimantai nebežavi. Liūdna, bet jau visą pasaulį užkariavo paveikti, dirbtiniai deimantai. Konferencijoje Vilniuje dalyvauja daugiau kaip 60 mokslininkų, delegaciją sudaro apie 90 mokslininkų iš 30 valstybių, bet bus tik keli pranešimai apie deimantus. Karštligė jau praėjo. Deimantų buvo intensyviai ieškoma prieš 30–40 metų.
Yra metodų, kaip perkristalizuoti iškastą rusvą, pilką, juodą, visai nepatrauklų akmenėlį. Neperdirbtas jis tinkamas tik grąžtų ar stiklų rėžtukų gamybai. Tokių deimantų yra pilna. Galite pasižiūrėti į savo įrankius ir pastebėsite – vyrai deimantų turi daugiau nei moterys. Jos net nežino, kad vyrai jų turi daugiau. Tokį deimantą pradėjo perkristalizuoti, jį padaro bespalvį, su lazeriais išpjausto intarpus. Jį padaro gražų, bet jo vertė lieka ta pati, kaip rasto akmenėlio.
– Gemologams Lietuva, ko gero, įdomi būtent dėl gintaro. Ar yra dar kokių nors kitų?
– Susirinkę konferencijos delegatai, taryba visada svarsto, kur bus kita konferencija. Jeigu tarp jų yra delegatas, kuris gali reprezentuoti šalį, jis turi informuoti apie ypatingas naujienas, naujus brangakmenių tyrimo rezultatus arba supažindinti su tuo, ką įdomaus šalis galėtų parodyti.
Šie žmonės atvyksta iš labai toli: Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Japonijos, Grenlandijos, Arabų Emyratų, Pietų Afrikos – iš viso pasaulio. Jau nekalbu apie Europą – mūsų namai ir žmonės čia pat. Visi jie nori kažką pamatyti. Reikia, kad turėtume, ką parodyti.
Gintaras žavi savo nuostabia spalva, galimybėmis rasti inkliuzus. Gintarai atspindi 45–50 mln. metų istoriją. Jų gausu šiame krašte – Mažojoje Lietuvoje. Gintaras keliauja po visą pasaulį, bet jie gauna tik dalelytes, o čia galima pamatyti jų pilnus maišus.
Gintaras žavi savo nuostabia spalva, galimybėmis rasti inkliuzus. Gintarai atspindi 45–50 mln. metų istoriją.
– Taip, jų galima pamatyti tikrai labai daug, tačiau, nuvykus į tą pačią Neringą, dažnai matome, kad ant prekystalio tarp gintarų (matosi ir plika akimi) padėti spalvoti plastmasės gabaliukai. Ar tai reiškia, kad žmonės juos perka, manydami, jog tai – gintaras? Negi pirkėjai neturi bendro supratimo, kas tikra, o kas – ne?
– Kaip žmonės perka gintarą, taip perka ir bet kokį kitą neva brangakmenį iš parduotuvės. Dažnai būna gražiai parašytas jo pavadinimas. Gausu falsifikatų, bet visi tiki, kad brangakmeniai tikri, ir džiaugiasi, jog randa didelę nuolaidą. Su gintaru yra lygiai taip pat – jeigu yra pinigai, verslas, įdomu, patrauklu, kodėl nepadaryti, kad tas neva gintaras būtų be galo pigus, bet jį vis tiek būtų galima parduoti už tiek, kiek nori?
