Tragikomedijų scenarijai išlieka tie patys, keičiasi tik pagrindiniai jų veikėjai. „15min“ pateikia brangiausiai valstybei kainavusias ar galinčias kainuoti panašias istorijas per pastaruosius kelerius metus. Beje, nereikia pamiršti, kad grąžinus į pareigas neteisėtai atleistus darbuotojus, kompensacijas reikia mokėti ir atleidžiamiems juos pakeitusiems asmenims.
Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Vidas Šlekaitis
Kompensacija: 130 tūkst.Lt (atskaičius mokesčius)
Ilgametis LDB vadovas V.Šlekaitis direktoriavo joje iki 2009 metų kovo, kai tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys atleido jį iš pareigų už esą aplaidžiai atliktas pareigas. Pernai lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog bausmė per griežta ir nurodė grąžinti V.Šlekaitį į darbą, taip pat sumokėti jam maždaug 130 tūkst. Lt kompensaciją. Tačiau LDB sprendimą apskundė, teisminis procesas vyksta iki šiol.
Sapiegos ligoninės direktorius J.G.Rimdeika
Kompensacija: 108 tūkst. Lt (neatskaičius mokesčių)
Pernai lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, jog bausmė per griežta ir nurodė grąžinti V.Šlekaitį į darbą, taip pat sumokėti jam maždaug 130 tūkst. Lt kompensaciją. Tačiau LDB sprendimą apskundė, teisminis procesas vyksta iki šiol.Pernai birželio ir liepos sandūroje Vilniaus Sapiegos ligoninę į savo rankas perėmė apsaugininkai, kurie į savo kabinetą nebeįleido jos vadovo J.G.Rimdeikos. Nuo liepos 1 d. naikinama Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė vieną paskutinių sprendimų – paskyrė naują ligoninės vadovę Palmą Aidukonienę, nes J.G.Rimdeikos kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai esą buvo nepakankami vadovauti šiai įstaigai. Buvo pareikšta, kad jis nemoka užsienio kalbų, neturi nei vadybininko, nei teisininko, nei ekonomisto išsilavinimo. J.G.Rimdeika teisme ginčijo, kad jokiame teisės akte nėra nustatyti būtent tokie reikalavimai ir šią savaitę Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas iš esmės patenkino jo ieškinį. Tiesa, buvęs ligoninės direktorius, „įvertinus jo atleidimo iš darbo aplinkybes“, grįžti į darbą nesiprašė.
Jonavos raj. savivaldybės darbuotoja Diana Januškevičienė
Kompensacija: 52 tūkst. Lt (atskaičius mokesčius)
Jonavos rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus darbuotoja D.Januškevičienė įsidarbino kaip pakaitinė valstybės tarnautoja, kol iš nėštumo ir gimdymo atostogų sugrįš nuolatinė darbuotoja. Nors pastarajai buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, D.Januškevičienė 2008-ųjų pabaigoje buvo atleista, o į juos vietą priimta kita darbuotoja. Moteris ėmė ieškoti teisybės teisme ir ją rado jau pirmoje instancijoje – jai buvo paskirta 8036 Lt kompensacija. Tačiau savivaldybė nusprendė bylinėtis toliau – tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė 52,305 tūkst. Lt kompensaciją už pravaikštą ir teismo išlaidas bei įpareigojo grąžinti D.Januškevičienę į darbą.
Vilniaus savivaldybės skyriaus vedėjas Marius Skarupskas
Kompensacija: 37 tūkst. (atskaičius mokesčius)
2009-ųjų rudenį mero Viliaus Navicko vadovaujamoje sostinės savivaldybėje buvo įvykta reforma – iš daugiau nei 900 jos administracijos darbuotojų palikta tik 710. Dalis atleistųjų kreipėsi į teismą ir kai kuriems iš jų pavyko laimėti. M.Skarupskas į Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjo pareigas grąžintas tik šiemet. „Į rankas“ jis gavo 37 tūkst. Lt siekiančią kompensaciją.
Teismai nesibaigia
Konstitucinis Teismas jau kelerius metus nagrinėja, ar parlamentas nenusižengė Konstitucijai, atleisdamas Seimo kanclerį Gintautą Vilkelį. Tik priėmus šį nutarimą Vilniaus apygardos administracinis teismas spręs, ar patenkinti G.Vilkelio skundą dėl jo atleidimo iš pareigų 2009 metų balandį. Buvęs kancleris prašo pripažinti jo išvarymą neteisėtu, grąžinti į eitas pareigas, kompensuoti bylinėjimosi išlaidas ir neišmokėtą atlyginimą nuo tos datos, kai buvo atleistas. Suma susidarytų nemaža, mat, kaip Seimo kancleris, jis uždirbdavo apie 10 tūkst. Lt neatskaičius mokesčių. Neteisėtai išmestas iš darbo jaučiasi ir buvęs Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius. Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio pernai kovą dėl esą netinkamo pareigų atlikimo atleistas tarnautojas prašo ne tik kompensacijos už priverstinę pravaikštą, bet ir priteisti 50 tūkst. Lt neturtinės žalos.
Iš to galėčiau daryti išvadą, kad tinkama ir profesionali teisinė priežiūra nuo pat atleidimo procedūros pradžios gali užtikrinti didesnę tikimybę, kad ginčas teisme baigsis sėkmingai darbdavio naudai.Tiesa, pergales prieš darbdavius teismuose švenčia ir privačių bendrovių darbuotojai. Pavyzdžiui, šių metų sausį teismas įpareigojo grąžinti į darbą profsąjungininkę Iriną Judiną, buvusią vieno prekybos centro „Ikiukas“ vadovę, kuri buvo atleista apkaltinus ją naudojantis savo pareigomis siekiant papildomos naudos. Teismas taip pat įpareigojo bendrovę „Palink“ grąžinti moterį į darbą ir sumokėti jai kompensaciją už priverstinę 17 mėnesių pravaikštą. Tiesa, I.Judina „15min“ sakė, jog į buvusias pareigas nebegrįžo šalių susitarimu. Ji neatskleidė konkrečios kompensacijos sumos, tik patvirtino, jog ji didesnė nei anksčiau skelbti 26 tūkst. Lt.
Viską pasiekė be teismų
Beje, Lietuvoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai atleidžiamam darbuotojui išmokama kompensacija, tačiau vėliau jis vėl priimamas į darbą. Panaši istorija nuskambėjo ir pastarosiomis dienomis. Vienas iš buvusių „Lietuvos elektrinės“ vadovų 82 metų Viktoras Mekas, dirbęs bendrovėje apie pusšimtį metų, pernai rudenį šalių susitarimu buvo atleistas iš darbo ir išėjo į pensiją. Tuomet jam buvo išmokėta neskelbiamo dydžio išeitinė kompensacija, kuri, įvairiais duomenimis, galėjo siekti nuo keliasdešimties iki daugiau nei 100 tūkst. Lt. Tačiau dabar paaiškėjo, jog energetikos veteranas vėl dirba „Lietuvos elektrinėje“ – su juo sudaryta terminuotoji darbo sutartis ir jis darbuojasi konsultantu.
Advokatės Jurgitos Judickiens komentaras:
Vienareikšmiai vertinti, dėl kokių priežasčių atleidimai iš darbo pripažįstami neteisėtais, sunku. Tai gali būti ir atleidžiančiųjų teisinės kvalifikacijos stoka, sudėtingas atleidimo procedūros teisinis reguliavimas ir nevienoda tokio reguliavimo aiškinimo bei taikymo teismuose praktika. Kartais lemia ir tai, kad darbuotojai ar tarnautojai laikomi silpnesne puse. Kartais darbuotojai atleidžiami dėl politinių motyvų, kurių teisiškai įgyvendinti neįmanoma, ir t.t.
Kita vertus, teisinis reguliavimas, nustatantis atleidimo procedūras, iš tiesų nėra paprastas. Jame, ypač pagrindimo srityje, yra nemažai subjektyvumo, kuris vienu atveju gali būti vertinamas kaip pagrįstas, o kitu atveju – neįrodytas.
Aš asmeniškai savo praktikoje turėjau ne vieną ginčą dėl atleidimo ir baigčių pasitaikė visokių. Galiu pasidžiaugti tik tuo, tad didžioji dauguma atvejų, kuomet nuo pat atleidimo pradžios dalyvavome kaip konsultantai, buvo pripažinti tinkamais atleidimais. Iš to galėčiau daryti išvadą, kad tinkama ir profesionali teisinė priežiūra nuo pat atleidimo procedūros pradžios gali užtikrinti didesnę tikimybę, kad ginčas teisme baigsis sėkmingai darbdavio naudai.
