Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2008 08 06

Brangsta trąšos

Trąšų gamintojai teigia, kad jų produkcijos kainos dar kils, o žemdirbiai įspėja, kad tokia trąšų kainų dinamika mažins trąšų paklausą ir derlius.
Trąšų gamykla
Trąšų gamykla / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Naujienų agentūra BNS informuoja, jog dėl dujų kainos didėjimo brangsta ir trąšos. Bendrovės "Achema" komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas teigia esą sunku tiksliai pasakyti, kiek kainuos trąšos po kelių mėnesių, bet jos turėtų gerokai brangti.

Pasak jo, azotinių trąšų kainų dinamikai didžiulę įtaką turi gamtinių dujų kaina: "Mes jau mokame daugiau negu Vakarų Europoje. Metų pradžioje 1 tūkst. kubinių metrų dujų kaina, kurią mokėjo "Achema", siekė 240 JAV dolerių, dabar – jau 470 JAV dolerių. Tokiose šalyse kaip Vokietija, Olandija, JAV dujos kainuoja pigiau. Prognozuojame, kad metų pabaigoje už dujas mokėsime 550-600 JAV dolerių", – teigia T.Misiūnas.

Pasak jo, brangsta ne tik azotinės, bet ir kalio bei fosforo trąšos, nors jų kaina nesusijusi su dujų kaina. Jo duomenimis, per pusantrų metų kalio chlorido kaina išaugo nuo 150 iki 900 JAV dolerių už toną, diamonio fosfato – nuo 200 iki 1,2 tūkst. JAV dolerių už toną.

T.Misiūno teigimu, Lietuvoje tarp žemdirbių buvo populiari idėja prašyti Europos Komisijos, kad ši panaikintų antidempingo muitus trečiųjų šalių gamintojams.

Tikėtasi, kad taip pavyks sumažinti kainas. Kovą buvo panaikinti muitai Ukrainos, Baltarusijos, Kroatijos ir Libijos karbamido gamintojams, bet nuo to laiko iki dabar ši trąša pabrango daugiau kaip 70 JAV dolerių už toną jos kaina dabar 790 dolerių už toną.

T. Misiūno nuomone, tokią trąšų kainos dinamiką lemia pasaulinės tendencijos energetikos bei maisto produktų rinkose, taip pat kai kurių žaliavų deficitas. Smarkiai pabrango fosforo trąšų gamybai būtina siera, be to, jos dėl įvairių priežasčių trūksta. Trąšų kainos auga ir dėl didėjančio grūdų naudojimo biokurui gaminti, ir dėl mažėjančių grūdų atsargų.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojai jau šiemet nepakankamai patręšę javus, nors buvo prognozuojamas gausus derlius. Todėl iš 3 mln. tonų grūdų, kuriuos turėtume šiemet prikulti Lietuvoje, tik kokie 10 proc. bus maistiniai, o likusieji - pašariniai.

"O kitąmet mažės ir derlius. Galop viskas baigsis tuo, kad trąšų naudojimas sumažės tiek, jog jų gamintojai patys išsikas sau duobelę", – sako A.Macijauskas.

Jo teigimu, chemines trąšas Lietuvoje pakeisti skystu mėšlu trukdo brangi įranga.

A.Macijausko manymu, Europos Komisijai reikėtų nedelsiant grąžinti muitus iš trečiųjų šalių įvežamiems pašariniams grūdams, nes Europoje bus jų perteklius.

Pasak jo, pasaulio rinkoje vyksta neįprasti procesai. Indija, neatsižvelgdama į kainas, didžiuliais kiekiais supirkinėja trąšas, o paskui jas gerokai pigiau pardavinėja savo žemdirbiams – ten bijomasi maisto brangimo. Tikėtina, kad taip elgiasi ir Pakistanas, nes pastaruoju metu ši šalis trąšas irgi perka intensyviai, daug jų perka ir Brazilija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?