Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą Seimas įteisino 2010 m. gruodį. Šešėlinių turtuolių medžioklė buvo vienu svarbiausių tuo metu dar pirmą kadenciją ėjusios prezidentės Dalios Grybauskaitės prioritetų, o mokesčių inspektoriai per penkerius metus nustatė įtartino turto už 43,6 mln. eurų. Tačiau nebūta nė vieno rimtesnio atvejo, kai stambius turtus galimai neteisėtai susikrovęs asmuo buvo nuteistas, o nutartis įsiteisėjo.
Didžioji dalis teisiamų šešėlinių turtuolių išteisinama jau pirmoje instancijoje, o nesėkmės atveju triumfuoja aukštesniame teisme. Aiškėja, kad kitaip būti turbūt ir negalėjo.
Daug triukšmo – ir nieko
Beveik prieš penkerius metus įteisinta šešėlinių turtuolių medžioklė sukėlė daug rezonanso. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet dešimtimis skaičiavo asmenis, įtariamus neteisėtu praturtėjimu. Per penkerius metus VMI ir teisėsaugos nustatytų šešėlinių turtuolių skaičius pasiekė beveik keturis šimtus.
Bene garsiausi veikėjai, atsidūrę teisme, buvo milijonierius advokatas Juzefas Kozubovskis, „kontrabandos karaliumi“ tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnus Edgaras, buvęs aplinkos viceministras bei Vilniaus vicemeras Stanislovas Šriūbėnas. Ir visi jie apkaltinamųjų nuosprendžių neišgirdo, kaip ir dauguma jų likimo brolių ir seserų, prokurorų akiratyje atsidūrusių po VMI patikrinimų.
Kodėl šešėliniai turtuoliai nebaudžiami? Na, tikriausiai viskas tilptų į du žodžius: nekaltumo prezumpcija. Tai viena pamatinių baudžiamosios teisės normų, be kita ko, įtvirtinta ir mūsų Konstitucijoje. Ir jeigu prokurorams, remiantis savo ir VMI surinktais duomenimis, pavyksta parodyti, kad oficialios kaltinamojo pajamos gerokai skiriasi nuo užgyvento turto vertės, teismai to paprastai nesiima traktuoti kaip įrodymo, kad turtas įgytas nelegaliai.
Besiformuojanti teisinė praktika nulėmė ir naujas taisykles, pagal kurias turi žaisti VMI. Mokesčių inspektorių nustatomų šešėlinių turtuolių skaičius pastaruoju metu smarkiai sumažėjęs.
„2014-04-11 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teisėjų kolegija išaiškino požymius, pagal kuriuos asmuo gali būti kaltinamas neteisėtu praturtėjimu (…). Asmens, nuosavybės teise valdančio po 2010-12-11 įgyto didesnės nei 500 MGL vertės turtą nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas asmens kaltumui nustatyti, nes būtina įrodyti, jog asmuo žinojo ar galėjo žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtais būdais, taip pat būtina įvardinti, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ta dalis viršija 500 MGL vertę, o tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti yra gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas”, – teigiama 15min.lt pateiktame VMI komentare.
Mechanizmas prieštarauja Konstitucijai?
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali įkalti ir paskutinę vinį į šešėlinių turtuolių medžioklės karstą. Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija praėjusią savaitę nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymo mechanizmas „neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Minėti Konstitucijos straipsniai gina Lietuvos gyventojų teisę į nuosavybę bei įtvirtina jau minėtą nekaltumo prezumpcijos principą.
Nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
„Šiame [Baudžiamojo kodekso] straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu.
Šiam nusikaltimui inkriminuoti pakanka, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189(1) gali būti taikoma asmeniui, nepadariusiam jokios nusikalstamos veikos, šio nusikaltimo dalyką gali sudaryti turtas, įgytas nenusikalstamu būdu, pavyzdžiui, gautas darant vien administracinius, mokesčių ar civilinės teisės pažeidimus“, – teigiama Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartyje.
Teisėjai pabrėžia, kad Europoje jau yra panašios praktikos, kai baudimas už abejotinus turtus pripažintas antikonstituciniu.
„Panašios baudžiamųjų įstatymų nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam nekaltumo prezumpcijos principui kitų Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinių teismų (pavyzdžiui, Portugalijos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarimas)“, – teigiama nutartyje.
Tiesa, Konstitucinis Teismas dar nenusprendė, ar imtis šio kolegų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymo.
„Sprendimas dėl minėto prašymo priėmimo nagrinėti dar nėra priimtas. Šiuo metu atliekamas išankstinis tyrimas, ar pateiktas prašymas atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytus reikalavimus (tyrimas turi būti atliktas iki lapkričio 30 d.). Jį atlikus bus siūlomi tolimesni sprendimai: ar prašymas priimamas nagrinėti, ar sugrąžinamas pareiškėjui arba atsisakoma jį nagrinėti“, – 15min.lt teigė Konstitucinio Teismo atstovė Aurelija Vernickaitė.
J.Sabatauskas linkęs palaukti
Jei Konstitucinis Teismas nutars, jog baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą prasilenkia su Konstitucija, Seimas bus priverstas taisyti Baudžiamąjį kodeksą.
Vis dėlto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas 15min.lt teigė neskubantis panikuoti. Esą išvadas bus galima daryti tik po Konstitucinio Teismo sprendimo.
„Pirmiausiai luktelkime, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Nebūna visada toks absoliutus pripažinimas“, – paklaustas, ar neteisėtą praturtėjimą gali tekti braukti iš Baudžiamojo kodekso, sakė J.Sabatauskas.
Politikas pažymėjo, jog prieštaraujančiais Konstitucijai gali būti pripažinti tam tikri baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymo aspektai, bet nebūtinai visas mechanizmas.
