Londone 11 metų gyvenanti Jogilė (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), prieš pasakodama apie savo patirtį su gydytojais, paprašė pakeisti jos vardą. Moteris tvirtino, kad nepasitikėti vietos medikais ją privertė aplinkybės ir nemalonios patirtys, gydymo prireikus vaikams bei jai pačiai.
Vienas iš penkių pašnekovės vaikų buvo linkęs į nutukimą, tad emigrantė sunerimo, mat kiti šeimos nariai šios problemos neturėjo. Atostogų metu Lietuvoje vaikui ištirtas cukraus kiekis kraujyje ir nustatyta, jog berniukas pavojingai arti susirgimo cukriniu diabetu. Nustačius griežtą mitybos planą tėvynės medikai liepė Jogilei kas pusmetį keliauti pas gydytojus ir tikrinti vaiko kraują. „Po pusmečio Anglijoje nuėjau pas šeimos gydytoją ir paprašiau patikrinti sūnaus kraują, tačiau į mane pažiūrėjo kaip į kvailę, pasakė, kad vaikas atrodo sveikai ir nereikia jam jokio tyrimo. Apskritai, be priežasties vaikams tyrimų nedaro. Tuomet pati įsigijau tą aparatą ir tikrindavau namuose“, – sakė nusivylimo neslepianti pašnekovė.
Vienos iš didžiausių Londone veikiančių lietuvių klinikos vadybininkės Vaivos Jakelytės teigimu, pacientai į lietuvius medikus kreipiasi dėl kelių priežasčių.
Viena iš jų – noras su mediku bendrauti gimtąja kalba, kita – vietinės gydymo sistemos skirtumas nuo lietuviškos: „Pastebime nesusikalbėjimo su NHS (Nacionalinė sveikatos tarnyba, – aut. past.) gydytojais atvejų: kartais pacientams kyla neaiškumų dėl kalbos barjero, kai kuriais kitais atvejais – dėl pačios gydymo sistemos skirtumų. Kiekviena šalis turi savo taisykles, įstatymus, kuriuos svetimtaučiams nėra taip lengva suprasti. Lietuviui, gyvenančiam svečioje šalyje, yra sunkiau suprasti šios šalies gydymo metodikas, todėl pacientui stengiamės padėti kiek tik galime“.
Mama tvirtino, kad dėl britų gydytojų aplaidumo jos dukra susirgo astma, su kuria gyventi vaikui padeda tik lietuvių medikai.
Jungtinėje Karalystėje vaistai vaikams – nemokami, tačiau tautiečiai neretai traukia pas sava kalba kalbančius medikus ir moka pinigus ne tik už apsilankymą ir recepto išrašymą, bet ir už pačius vaistus. Jogilės teigimu, recepto išrašymas privačioje lietuvių klinikoje kainuoja 20 svarų sterlingų, apsilankymas pas šeimos gydytoją – vidutiniškai 60 svarų sterlingų. Privačiose britų klinikose apsilankymo bei procedūrų kainos – panašios ir svyruoja priklausomai nuo gydytojo specializacijos.
Kaip tvirtino lietuviškos gydymo įstaigos atstovė, pacientas pats negali prašyti išrašyti vaistų, jų reikalingumą nustato medikas, atsižvelgęs į sveikatos būklę. „Mūsų patarimas žmonėms – neužsiimti savigyda, nes taip galima padaryti nemenkos žalos savo organizmui“, – priminė V.Jakelytė.
Lietuvoje gyvenantys veržiasi gydytis svetur
Lietuvoje situacija – priešinga, tampa madinga savo sveikatą patikėti svetur praktikuojantiems medikams. Dažnas išvažiuoja gydytis į užsienį manydamas, kad ten ir eilės trumpesnės, ir specialistai – geresni.
Šiemet norinčiųjų gydytis svetur skaičius beveik padvigubėjo. Lietuvos valstybinė ligonių kasa per šiuos metus prašymų kompensuoti gydymą užsienyje sulaukė kone dvigubai daugiau nei pernai. Dažniausiai lietuvaičiai renkasi Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Vokietijos medikus. Lietuvoje pacientas pirmiausia turi gauti savo šeimos gydytojo siuntimą, o grįžęs atgal į tėvynę gali prašyti kompensuoti išlaidas.
Valstybinė ligonių kasa praneša, kad gydantis užsienyje gali būti kompensuojama tokia pat paslaugų kainos dalis, kokia taikoma ir Lietuvoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį gydymui užsienyje iš privalomojo Lietuvos sveikatos draudimo fondo biudžeto pacientams išmokėta 34 tūkst. eurų, tuo tarpu kitose šalyse lietuviai išleido 138 tūkst. eurų. Dažniausiai užsienio šalyse lietuviai prašo ginekologų, oftalmologų bei neurochirurgų paslaugų.
Londone lankosi tik pas lietuvius gydytojus
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos lietuviai kreipiasi į kone visų sričių specialistus tautiečius. Lietuviškose klinikose Londone galima apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas dermatologus, ginekologus, chirurgus, pediatrus, psichologus, plastikos chirurgus ir kitų sričių specialistus. Kadangi šalies medicinos sistema sudaryta taip, jog profilaktiškai ir nesant nusiskundimų pacientai neapžiūrimi bei jiems neatliekami tyrimai, lietuviai į tautiečius kreipiasi ir tokiems patikrinimams.
Penkių vaikų mama Jogilė tvirtino, kad dėl britų gydytojų aplaidumo jos dukra susirgo astma, su kuria gyventi vaikui padeda tik lietuvių medikai. Mergaitei reikalingi vaistai – kompensuojami, tačiau šeimos gydytojai angliškoje poliklinikoje vaikams tokių vaistų neskiria, o jų paskirtieji – nepadeda.
Pasak mamos, sunkia liga vaikas susirgo po to, kai Londono medikai vilkino gydyti peršalimą, kuris pasirodė besąs plaučių uždegimas. „Per anglus vos nepraradau vaiko. Visos tos jų šypsenos ir dantų rodymas mane piktina. Dabar jai reikia specialių vaistų, tačiau britai nenori jų išrašinėti, reikia amžinai ginčytis ir iš naujo viską aiškinti. Tad aš kas tris mėnesius einu pas lietuvių gydytojus ir jie išrašo. Gaila tik tiek, kad turiu mokėti pinigus už vaistus, juk vaikams čia gydymas – nemokamas. Bet atsibodo su jais kariauti“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovė.
Per anglus vos nepraradau vaiko. Visos tos jų šypsenos ir dantų rodymas mane piktina.
Itin dažnai pas lietuvius ginekologus lankosi problemų turinčios arba besilaukiančios moterys. Socialiniuose tinkluose mamos skundžiasi menku gydytojų dėmesiu, būtinų tyrimų trūkumu bei aplaidumu. Londone gyvenanti Jūratė laukiasi trečiosios atžalos. Pirmų dviejų vaikų moteris susilaukė Lietuvoje, tad buvo šokiruota sužinojusi, kaip Didžiojoje Britanijoje rūpinamasi nėščiosiomis.
„Čia nėščiųjų netiria dėl lytiškai plintančių ligų, kas, regis, privalu Lietuvoje. Taip pat labai retai skenuoja pilvą. Prieš gimdymą net nepažiūri, ar artėjant terminui vaikas jau apsivertęs. Besilaukdama einu pas man paskirtą gydytoją, tačiau ginekologinėms apžiūroms ar tyrimams visada renkuosi lietuvių kliniką“, – kalbėjo pašnekovė, pridurdama, jog taip elgiasi dėl anglų kalbos žinių trūkumo, mat jai norisi suprasti viską, ką sako medikas, o kilus neaiškumams, užduoti klausimų.
Pacientai, nesulaukę pagalbos iš šeimos gydytojo poliklinikoje, dažnai važiuoja tiesiai į ligoninę. Tačiau dėl lėšų stygiaus ir Jungtinės Karalystės medicinos sistemos krizės, eilėse tenka laukti ne po vieną valandą. Taip pat pacientai dažnai nežino, kad ligoninėse dirba tie patys bendrosios praktikos gydytojai kaip ir rajonų poliklinikose, kuriais nepasitikėdami kreipiasi į ligonines.
Besilaukdama pas britų medikus lankėsi ir Jogilė, tačiau kilus kitoms sveikatos problemoms moteris tiesiai šviesiai atsakė besikreipianti tik į lietuvius.
„Norėčiau, kad man būtų suteikiama gera gydytojų priežiūra ir nereikėtų mokėti už apžiūras bei gydymą, tačiau nebematau kitos išeities. Esu labai dėkinga lietuviams gydytojams čia, nes jie man ne kartą įrodė, jog mokėti pinigus tikrai verta. Sumoku ir žinau, kad bus nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas gydymas, ne taip, kaip su anglais – niekad nežino, kas yra, arba šypsosi ir sako „viskas gerai“, – pasirinkimą gydytis pas lietuvius medikus aiškino Jogilė.
Pašnekovės pasirinkimą patvirtino ir lietuvių medicinos centro atstovė. V.Jakelytės teigimu, lietuviai neretai kreipiasi norėdami būti suprasti: „Svarbi priežastis ta, kad pacientas nori būti išklausytas, išgirstas. Valdiškose gydymo įstaigose pacientų skaičius labai didelis, gydytojas pacientui gali skirti vos kelias minutes. Mes galime skirti laiko ir dėmesio tiek, kiek jam reikia“.
Esu labai dėkinga lietuviams gydytojams čia, nes jie man ne kartą įrodė, jog mokėti pinigus tikrai verta.
Pasakodama apie savo patirtį pas gydytojus, Jogilė pabrėžė mananti, jog britų ligoninėse dirba profesionalūs ir geri medikai, tačiau, tam, kad pas juos patektum tenka nueiti kryžiaus kelius ir apsišarvuoti kantrybe.
Paskutinis lašas, po kurio londonietė nusisuko nuo britų medikų buvo nustačius klaidingą diagnozę sūnui. „Sūnų kartą išbėrė kažkokiomis dėmėmis, su vyru iškart nuvežėm į ligoninę. Apžiūrėjęs medikas diagnozavo virusą bei išrašė vaistų nuo alergijos. Po kelių dienų vaikas nustojo valgyti, jam negerėjo. Tada kreipiausi pas lietuvę vaikų gydytoja ir paaiškėjo, kad berniukui buvo pūlinga angina, o bėrimas prasidėjo nuo „Ibuprofeno““, – piktinosi Jogilė.
Lietuvių klinikos atstovė pridūrė, kad privačioje tautiečių gydymo įstaigoje nereikia laukti tokiose ilgose eilėse, kaip britų poliklinikose, tačiau paneigė mitą, jog pas saviškius gydytis keliauja visi emigrantai.
„Teigti, kad visi lietuviai eina gydytis pas tautiečius, būtų neteisinga. Daug jų naudojasi ir NHS paslaugomis. Taigi kiekvienas renkasi, kas jam labiau priimtina, kas geriau“, – kalbėjo gydymo įstaigos atstovė.
