Barkingo rajone gyvenantis asamblėjos narys ne kartą siūlė rajono tarybai stengtis kuo daugiau bendrauti su vietos imigrantais. Po Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos dėl savo ateities Jungtinėje Karalystėje besijaudinantiems lietuviams, pasak politiko, labai praverstų daugiau informacijos gimtąja kalba.
„Siūliau padėti bendrauti su lietuvių bendruomene paprastai – išspausdinant lankstinukus lietuviškai. Juose galėtų būti svarbi informacija, kurios žinojimas padėtų lietuviams. Gaila, bet Newhamo meras neleidžia platinti skrajučių ne anglų kalba. Jis stengiasi būti „tikru britu“, tai tiesiog politikavimas“, – 15min sakė A.Boffas.
Skatina lietuvius daugiau bendrauti
Pašnekovas griežtai kovoja dėl, jo manymu, su logika prasilenkiančių parlamento pasiūlymų, kurie, dažnu atveju, itin paliečia lietuvius. Vienas iš tokių – vis į darbotvarkę grįžtantis bandymas uždrausti vartoti alkoholį viešose vietose.
Imigravę lietuviai šį draudimą atsiveža iš tėvynės ir dažnas nė nežino, kad Anglijoje jo nėra. Tačiau esama ir tokių, kurie išmano įstatymus ir nesibodi išgerti ne už uždarų durų. A.Boffas neslėpė, kad mūsų tautiečiai žinomi kaip mėgėjai vartoti svaigalus viešai, tačiau tai uždrausti – ne išeitis.
A.Boffas neslėpė, kad mūsų tautiečiai žinomi, kaip mėgėjai vartoti svaigalus viešai, tačiau tai uždrausti – ne išeitis.
„Lietuviai mėgsta išgerti viešose vietose, tačiau ne tik lietuviai, bet dauguma rytų europiečių. Tai leidžiama ir aš nesuprantu, kodėl nori uždrausti. Tai tarsi bandymas spręsti problemą neapsvarstant jos logiškai. Jei žmogus turi problemų dėl alkoholio, draudimas gerti parke jo nepagydys. O tas, kuris neturi problemos, nebegalės išgerti vyno taurės per iškylą su draugais.
Manau, pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis. Esu tikras, kad jei aš parke iššaučiau butelį gero šampano, man niekas nieko nesakytų, tačiau jei atsidaryčiau alaus butelį, galiu būti nuteistas. Tai – diskriminacija. Juk niekas nenori būti alkoholiku, juo tiesiog tampama. Todėl, manau, reiktų kalbėtis su žmonėmis, suteikti jiems pagalbą, o ne įvesti visiškai nelogišką įstatymą ir drausti kaip vaikams“, – kalbėjo politikas.
Kalbėdamas apie imigrantų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, A.Boffas ragino lietuvius aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime bei domėtis politika.
Pašnekovo teigimu, dauguma bendruomenių sugebėjo prisitaikyti ir sujungti savo tradicijas su britiškomis, nors, jo manymu, lietuviai galėtų labiau dalyvautų šalies veikloje, aktyviau domėtis politika: „Manau, kad mums visiems reikėtų daugiau sužinoti apie lietuvius. Kiek žinau, lietuvių bendruomenė gana neblogai kalba angliškai, o tai rodo, jog žmonės pakankamai bendrauja ir nori bendrauti su britais“.
Svarstė, kodėl Lietuvoje emigrantai nemėgstami
Dalis atvykėlių net ir po daugybės metų svečioje šalyje nesijaučia vietiniais. Užplūdus nacionalistinių išpuolių bangai, daugybė lietuvių prabilo apie tai, kad jaučiasi ir visada jautėsi svetimais šioje šalyje. Negana to, lietuviškas mentalitetas dažną skatina išvykus gyventi į kitą šalį joje nereikalauti savo teisių bei likti nepastebimiems.
Imigrantai moka mokesčius, gerina ekonomiką, turi balso teisę, tad jiems nederėtų būti tyliems.
Tokiam įsitikinimui politikas griežtai prieštarauja: „Taip neturėtų būti, jums nereikėtų jaustis svetimiems. Imigrantai moka mokesčius, gerina ekonomiką, turi balso teisę, tad jiems nederėtų būti tyliems. Bet kuriuo atveju, susidūrus dviems kultūroms, visada bus šiek tiek trinties. Tačiau ji greitai turėtų baigtis“.
Prakalbus apie integracijos stoką ar nepritapimo bendruomenėje baimę, pašnekovas prisiminė ir milžiniškus imigrantų darbuotojų išnaudojimo skaičius. Nors lietuviai jau keliolika metų gali laisvai atvažiuoti ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, tautiečių išnaudojimo atvejų nemažėja.
„Jei apie menką algą praneša britas, reaguojama nedelsiant, bet jei atitinkamoms tarnyboms paskambina užsienietis – et, nieko tokio, nes jie gali uždirbti mažiau. Nekenčiu tokio požiūrio. Turėtų būti rengiama daugiau reidų, nes ši praktika kenkia mūsų ekonomikai ir labiausiai nukenčia ne patys mažai uždirbantys žmonės, bet sąžiningi darbdaviai. Kalbant apie lietuvius, didžiausia bėda – darbdaviai, medžiojantys lengvai pažeidžiamus žmones“, – apie tautiečių problemas kalbėjo A.Boffas.
Asamblėjos narys pridūrė, kad pati didžiausia bėda darbo santykių srityje – tolerancija per mažus atlyginimus mokantiems darbdaviams. Emocijas tramdydamas politikas teigė, kad daug darbdavių moka mažesnį, nei minimalų, atlyginimą ir tai pateisina vienu – tėvynėje jie uždirbtų mažiau. Toks elgesys, jo manymu, yra paprasčiausias rasizmas, kuris šalyje laikomas nusikaltimu.
Jei apie menką algą praneša britas, reaguojama nedelsiant, bet jei atitinkamoms tarnyboms paskambina užsienietis – et, nieko tokio, nes jie gali uždirbti mažiau.
Kalbant apie tautiečių susipriešinimą dėl emigracijos, A.Boffas stebėjosi, kodėl tėvynėje likę lietuviai kartais itin prastai atsiliepia apie emigrantus. Pašnekovas svarstė, kad galbūt tai susiję su puikiai integruotis gebančiais atvykėliais arba – neadekvačiu elgesiu grįžus į Lietuvą.
„Kitų tautų atstovai emigrantus vertina labai teigiamai, mat šie išvykę atveža šaliai pinigų. Lietuvos ekonomika šiuo metu gana nebloga. Manau, žmonės turėtų žinoti, kad nedera demonstruoti savo turtų. Aišku, kai uždirbi daug pinigų, didžiuojiesi savimi ir nori visiems apie tai pranešti. Tačiau švaistytis pinigais į kairę ir dešinę – tarsi baksnoti tautiečių nosį į savo sėkmę.
Lietuvių bendruomenė, mano manymu, geriausiai integravusis Londone. Kaip manote, gal įtampa tarp likusių ir išvykusiųjų yra dėl to, jog jūsiškiai praranda savo identitetą? Nors, regis, Londono lietuviai labai stipriai laikosi savo tradicijų“, – lietuvių susiskaldymo priežasties rasti negalėjo A.Boffas.
