Kaip nurodė Užsienio reikalų ministerija (URM), šiuo metu penkios mūsų šalies diplomatinės atstovybės: ambasados Baltarusijoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Pietų Korėjoje bei Lietuvos nuolatinė atstovybė ES neturi vadovų – diplomatinių atstovų.
Be vadovo dirba ir nuo šių metų pradžios steigiama Lietuvos ambasada Singapūre.
Sukakus paskyrimo laikotarpio pabaigai diplomatiniai atstovai šiemet keisis ir daugiau šalių.
Ambasadoriaus Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES nėra nuo 2020 metų rugpjūčio.
Dėl kandidato į šį postą niekaip nesutaria G.Nausėda ir užsienio reikalų ministras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.
Konservatoriai šiame poste norėtų matyti dabar laikinai atstovybei vadovaujantį Simoną Šatūną.
Tačiau jo kandidatūra neįtiko prezidentui, atmetusiam ir daugiau kandidatų į šį postą, pavyzdžiui, buvusį krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.
Tiesa, spalį šalies vadovas pareiškė, kad yra pasirengęs rimtai svarstyti šio diplomato kandidatūrą. Visgi konservatoriai ir toliau prioritetą teikė S.Šatūnui ir neskubėjo imtis procedūrų dėl R.Karoblio skyrimo.
15min šaltinių teigimu, R.Karoblis dabar dalyvauja konkurse į aukštas europines pareigas.
URM ir prezidentūra neatsakė į klausimus apie tai, ar tarp institucijų svarstoma kokia kandidatūra į Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius, ar tai, kad ši diplomatinė įstaiga dirba be nuolatinio vadovo nesukelia kokių sunkumų, ir panašiai.
Sėkmes ar nesėkmes nori pasilaikyti sau
Paklaustas, ar jis siekia pareigų ES institucijoje, ar sutiktų būti siūlomas į mūsų šalies nuolatinės atstovybės Bendrijoje ambasadorius, R.Karoblis sakė, kad jį domina prasmingas darbas, prasmingos pozicijos Lietuvos labui.
„Visą savo karjerą dirbau valstybei, ir tai buvo, ir yra man prioritetas. O ar noriu užimti tam tikrą poziciją, ar ne, – keliolika metų man nebuvo klausimo – ar noriu, o buvo – reikia...
Dėl kandidatavimų į europines pozicijas – kiekvienas Lietuvos diplomatas, kaip ir kitų ES šalių diplomatai, turi teisę aplikuoti į ES diplomatines pozicijas, jei jis atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tai diplomato saviraiškos, kvalifikacijos kėlimo ir naujos patirties galimybė, kuri po to gali būti sėkmingai panaudojama ir nacionalinėje diplomatinėje tarnyboje. Todėl ir man šis kelias atviras. Vis dėlto detaliau komentuoti negaliu“, – 15min sakė ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Visą savo karjerą dirbau valstybei, ir tai buvo, ir yra man prioritetas.
Kartu R.Karoblis pridūrė, kad net jei dalyvautų atrankoje į aukštas ES diplomatines pozicijas, konkursai į jas yra dideli, daugeliu atveju viską lemia sėkmės faktorius.
Todėl tokio pobūdžio sėkmes ar nesėkmes, įskaitant potencialias, jis nori pasilikti sau.
Be to, diplomatas pažymėjo, kad kandidatavimui į ES diplomatines pozicijas taikomi konfidencialumo reikalavimai.
„O dėl to, ar aš sutikčiau užimti nuolatinio atstovo ES pareigas – sutikimo ir pasiūlymo pateikimo klausimai yra sudėtinė diplomatinių atstovų procedūrų dalis, – tiek pagal nacionalinius teisės aktus, tiek pagal tarptautinę praktiką joms taikomi konfidencialumo reikalavimai“, – pabrėžė R.Karoblis.
Saugo kandidatų privatumą
URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai aiškino, kad įgyvendinant galiojančio teisinio reguliavimo normas, 2022 metais ketinama atšaukti dešimt Lietuvos diplomatinių atstovų.
Į būsimas laisvas pareigybes, taip pat į naujai įsteigiamos ambasados Singapūro Respublikoje vadovo pareigybę buvo paskelbta atranka.
„Atšaukiamų diplomatinių atstovų sąrašo pateikti negalime, nes ne dėl visų diplomatinių atstovų atšaukimo pradėtos formalios procedūros, taip pat ne visoms priimančioms valstybėms pranešta apie jų būsimą atšaukimą“, – teigė URM atstovai.
Pretendentų į ambasadorius kandidatūros, užsienio reikalų ministro suderintos su prezidentu ir ministre pirmininke, bus teikiamos svarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete.
„Saugant atrankose dalyvaujančių kandidatų privatumą ir diplomatinio atstovo paskyrimo procedūros konfidencialumą, informacija apie šį procesą, įskaitant kandidatūrų derinimą, nėra viešinama“, – nurodė URM atstovai.
Linki susitarti dėl S.Šatūno
Buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, o dabar jo narys ilgametis diplomatas Žygimantas Pavilionis sakė, kad ambasadorių kaita vyksta nuolat.
Tarkime, mūsų diplomatinės atstovybės vadovų netenka ir dėl griežto pensinio amžiaus.
„Nemažai ambasadorių – garbingų ir žinomų, kaip Gintė Damušytė ar kiti, turėjo palikti viduryje kadencijos savo postus. O paprastai kai naują ambasadorių skiri, ir dėl vaikų, ir dėl kitų netgi buitinių dalykų, kol suvaikšto agremanai, labai dažnai tos vakansijos susidaro natūraliai.
Kai kur konkursai, manau, užima daugiau laiko, ir ne visur atsiranda kandidatų. Bet čia jau reikėtų URM klausti, nes pas mus (į Seimo Užsienio reikalų komitetą – 15min) ateina jau atrinkti kandidatai. O dėl kai kurių kandidatų sutarimo nėra randama“, – aiškino parlamentaras.
Klausiamas, ar normalu, kad už diplomatinius paskyrimus atsakingi pareigūnai taip ilgai neranda sutarimo dėl Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadoriaus, Ž.Pavilionis palinkėjo susitarti.
Kartu jis teigė bendravęs su kelių valstybių ambasadoriais, puikiai pažįstančiais S.Šatūną.
„Tikrai niekam nekelia abejonių jo kvalifikacija. Ir, tiesą pasakius, mano žiniomis, dauguma Europos šalių atstovų Briuselyje seniai pamiršo, kad jis oficialiai nėra nuolatinis atstovas, jis vykdo šias pareigas. Bet jis jas vykdo puikai“, – mano konservatorius.
Kaip to pavyzdį Ž.Pavilionis įvardijo taip pat ir S.Šatūno dėka sutelktą ES paramą Lietuvai bandant suvaldyti beprecedentę nelegalios migracijos iš Baltarusijos krizę.
Jo nuomone, šis diplomatas nepelnytai ilgai nepaskiriamas mūsų šalies nuolatinės atstovybės ES ambasadoriumi.
„Tai linkiu susitarti dėl jo kandidatūros. Tikiu, kad tos vienybės užsienio politikoje šiais metais bus žymiai daugiau. Nes mes, manau, visi supratome, kad jeigu mes bandysime tą valtelę judinti iš abiejų pusių ir įvairiais lygiais, tai ta valtelė toli neplauks“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
