Kaip rodo 15min turimas dokumentas, Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretoriatas kreipėsi į šalis, deleguojančias atstovus į Europos Audito Rūmus.
Jame nurodyta, kad 2022 metais baigiasi šešių šios institucijos narių kadencijos.
Be prieš šešerius metus į europinius auditorius Lietuvos deleguoto Rimanto Šadžiaus, kurio darbo pabaiga yra birželio 15-oji, mėnesiu anksčiau darbą baigia Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos atstovai.
Dokumente pažymėta, kad siekiant užtikrinti Europos Audito Rūmų veiklos tęstinumą nauji jų nariai turėtų būti paskirti ne vėliau kaip šių metų balandį.
Akcentuota, kad valstybės narės į Europos Audito Rūmus siūlomas kandidatūras Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui turėtų pateikti iki 2021 metų spalio 29 dienos.
Kaip matyti iš Europos Parlamento Biudžeto reikalų teminio skyriaus parengtos ir Biudžeto kontrolės komitetui, svarstančiam kandidatūras į Europos Audito Rūmus, pateiktos informacijos, Slovėnija, Lenkija, Čekija ir Latvija yra pateikusios savo kandidatus.
Slovakija iki spalio nebuvo pristačiusi kandidatūros.
Kodėl, kaip prašyta iš Briuselio, iki spalio pabaigos Lietuva nepristatė kandidato į europinius auditorius, Vyriausybės kanceliarija per dvi dienas neatsakė.
Tik nurodė, kad premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad galės pateikti kandidatą vėliausiai pavasario sesijos pačiai pradžiai. Ji prasidės kovo 10-ąją.
„Tačiau turint mintyje, kad stengiamasi tarp institucijų suderinti ne vien kandidatūrą į Europos Audito Rūmus, bet ir į kitas svarbias pozicijas, kol kas derinimo procesą premjerė vertina kaip nebaigtą. Kandidatūrų nekomentuojame“, – I.Šimonytės poziciją perdavė Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Kandidatas vis dėlto aiškus?
Prezidentūra kaip ir leido suprasti, kad kandidatas į Europos Audito Rūmus jau pasirinktas.
Sausio pabaigoje prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Ridas Jasiulionis sakė, kad šalies vadovas su premjere Ingrida Šimonyte yra aptaręs kandidatūrą.
„Suderintą kandidatūrą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui“, – tąsyk aiškino jis.
I.Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė baigiantis sausiui kalbėjo, kad kandidatūrą į Europos Audito Rūmų narius norima pateikti iki mėnesio pabaigos, „kai tik galutinė kandidatūra bus suderinta ne tik su prezidentu, bet ir su Seimu, kuris turi balsuoti“.
Neoficialiai teigiama, kad su G.Nausėda I.Šimonytė yra suderinusi M.Majausko kandidatūrą.
Jis pats klausimo dėl galimo naujo darbo nekomentuoja.
Domintis, kas gi trukdo oficialiai pateikti M.Majausko kandidatūrą, jeigu būtent pastaroji yra suderinta aukščiausiu lygiu, neoficialiai aiškinama, kad valdančiajai daugumai galėtų būti striuka be patyrusio politiko finansų ir mokestinių klausimų srityse. Ypač šiuo metu, kai jie dominuos politinėje darbotvarkėje.
Apie tokią versiją yra užsiminusi ir opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė.
Kartu neoficialiai kalbama, kad yra sudėliotos ir galimos rokiruotės Seime, jeigu M.Majauskas būtų išsiųstas dirbti į Liuksemburgą.
Esą Seimo BFK galėtų vadovauti dabar parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė, o jo dabartinį postą perimti frakcijos kolega Edmundas Pupinis.
Nesuprantama gaišatis
Seimo Audito komiteto vicepirmininkė R.Budbergytė sakė, kad pagal nustatytus terminus iki šiol Lietuva visada spėdavo pateikti kandidatus į europines institucijas.
Parlamentarė akcentavo, kad terminai sugalvoti ne šiaip sau, o sudėlioti pagal ciklus, kad viskas galėtų dėliotis nuosekliai, būtų dirbama be trukdžių.
Jos vertinimu, dabar susiklosčiusi situacija rodo, kad vidaus politikos klausimai yra svarbesni nei galvojimas apie šalies reputaciją ir tinkamą pagarbą europinėmis institucijoms.
„Aš manau, kad šiuo atveju bet kokie pasiteisinimai ir iš premjerės atstovės pusės, jog maždaug dar derina kažką kitą ir ten viskas turi eiti kartu, yra kažkokia netiesa. Nes tai visiškai nesusiję dalykai. Kandidatas į Europos Audito Rūmus turi būti pateiktas, kad praeitų klausymus Europos Parlamente, Biudžeto kontrolės komitete, po to būtų tvirtinamas pačiame Parlamente, teikiamas patvirtinimui Tarybai.
Visur yra procedūros ir kiekviena institucija turi savo darbotvarkes. Kai mes su tokiais vėlavimais bandome įsiterpti, iš tiesų tada mažėja pagarbos mūsų valstybei“, – sakė buvusi Europos Audito Rūmų narė.
Kartu R.Budbergytė svarstė, kad galbūt turime per daug sudėtingas procedūras, neleidžiančias laiku pateikti kandidato į Europos Audito Rūmus.
Jos nuomone, Lietuvoje ši tvarka be galo sudėtinga, kai savo žodį turi tarti ir Vyriausybė, ir prezidentas, ir Seimas.
Socialdemokratės žiniomis, praktiškai nėra kitų Europos Sąjungos valstybių, kuriose visos svarbiausios valdžios institucijos yra įtrauktos į paskyrimo procedūrą.
„Aš leisiu sau priminti, kad viskas buvo labai sudėtingai padaryta, kai į eurokomisaro pareigas labai lengvai buvo paskirta Dalia Grybauskaitė, kai užteko tik Vyriausybės nutarimo ir ji iškeliavo. Tai tada buvo labai apsunkinta, taip ir liko. Reikėtų, matyt, ateičiai pagalvoti palengvinti. Paprastai skyrimas yra Vyriausybės reikalas kitose valstybėse narėse“, – komentavo ji.
Be to, R.Budbergytė pažymėjo, kad jeigu kandidatas į Europos Audito Rūmus yra politikas, ne, tarkime, Valstybės kontrolės, kaip aukščiausios audito institucijos šalyje, atstovas, jis turi atlikti tam tikrus namų darbus.
„Neslėpsiu, jeigu kalbame apie M.Majauską, tai, be jokios abejonės, jam, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, matyt, daug tokių, kaip sakoma, geležinių kurpių duodama sunešioti“, – pabrėžė ji, pridurdama tik spėjanti, tiksliai nežinanti dėl jo kandidatūros.
M.Majauskui, matyt, daug tokių, kaip sakoma, geležinių kurpių duodama sunešioti.
Tvirtinamas europinėse institucijose
Vyriausybė turi kreiptis į Seimą su prašymu pritarti į Europos Audito Rūmus siūlomai kandidatūrai. Jai taip pat turi pritarti prezidentas.
Galutinį sprendimą dėl jo narių skyrimo šešerių metų kadencijai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima Europos Sąjungos Taryba.
Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos, teikia rekomendacijas Europos Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.
