A.Grenda, kaip 15min.lt papasakojo B.Bradauskas, galimai neblaivus įkliuvo po medžioklės Kaišiadorių apylinkėse šiemet pavasarį. Seimo nario žiniomis, verslininkas dėl pažeidimo neteko ginklo. Tuomet jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą bandydamas įrodyti, kad aplinkosaugininkai išvis neturėjo teisės tikrinti jo blaivumo.
Aš čia ne prie ko visiškai. Aš savo problemą sprendžiuosi atskirai teismuose, – sakė A.Grenda.
Pats A.Grenda apie šį nutikimą nebuvo linkęs daug pasakoti. Jis pasiūlė kalbėtis su savo advokatu, tačiau gynėjo kontaktais taip ir nepasidalijo. Pats verslininkas tik paaiškino, kad blaivumo tikrinimo procedūros teisinis įvertinimas neva rūpi ne jam vienam.
„Čia ne aš kreipiausi, o mūsų klubas „Sakalas“. Aš pats buvau su advokatu pas B.Bradauską, bet ir viskas. Aš čia ne prie ko visiškai. Aš savo problemą sprendžiuosi atskirai teismuose. Mano problema ta, kad kai mūsų klubas buvo medžioklėje, atvyko aplinkosaugininkai patikrinti blaivumo ir mes manome, kad neteisėtai šitas dalykas buvo padarytas“, – 15min.lt sakė A.Grenda.
Teismui skundžia Aplinkos ministeriją ir Kauno aplinkosaugininkus
Identiška nuomonė išdėstyta ir B.Bradausko skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio atsakovais nurodoma Aplinkos ministerija ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Jame teigiama, kad aplinkos ministro 2010 m. patvirtintos Medžioklės taisyklės ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo Skirmanto Pociaus įsakymas dėl alkotesterių naudojimo galimai prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodeksui ir Alkoholio kontrolės įstatymui.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas S.Pocius apie šį skundą sužinojo tik iš 15min.lt. Tačiau jis patvirtino, kad departamentas šiemet pirmą kartą per dešimt jo darbo metų sulaukė pasipiktinimo iš neblaivaus sugauto medžiotojo.
Tas atvejis niekuo ne išskirtinis, eilinės medžioklės metu patikrinimas buvo ir tiek, – sako S.Pocius.
„Kažkokią bylą turime, ji dar nagrinėjama, vyksta teisiniai ginčai, todėl man komentuoti sunkoka. Tas atvejis niekuo ne išskirtinis, eilinės medžioklės metu patikrinimas buvo ir tiek. Kad bus byla ir kitam teisme, tai aš pirmą kartą girdžiu. Seimo narys turi tokią teisę kreiptis į teismą“, – nuosaikiai kalbėjo S.Pocius.
Pasak jo, labai gerai, kad žmonės gina savo teises teisėtu būdu teisinėje valstybėje.
Aplinkos ministerija taip pat plačiai situacijos nekomentavo. Pasak aplinkos ministro patarėjos Simonos Liaudanskytės, atsiliepimas į B.Bradausko prašymą yra rengiamas ir bus pateiktas teismui iki spalio 2 dienos.
V.Mazuronis: „Gina ne visuomenės interesą“
2010 m. aplinkos ministru dirbęs dabartinis Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sako, kad šis B.Bradausko kreipimasis yra labai keistas.
„Gal žmogus ir nori kažką sužinoti, bet pats principas, kad aplinkosaugininkai ne tik galėtų, bet ir privalėtų tikrinti blaivumą medžiotojų yra vienareikšmis ir nekvestionuotinas. Kodėl dabar automobilio neblaiviam vairuoti negalima, nes gali padaryti žalą, o šautuvas juk dar pavojingesnis nei automobilis“, – sako V.Mazuronis.
Tas bandymas aiškintis ar tikrintis kvepia neblaivių medžiotojų gynimu ir ėjimu prieš visuomenės interesą, – sako V.Mazuronis.
Jo nuomone, medžiotojų blaivumą turi tikrinti ne tik policininkai, bet ir aplinkosaugininkai.
„Tas bandymas aiškintis ar tikrintis kvepia neblaivių medžiotojų gynimu ir ėjimu prieš visuomenės interesą“, – sako buvęs aplinkos ministras.
Jis tikino, kad medžiotojai drąsiai gali kelti stikliuką po to, kai parveža ginklus namo, tačiau jokiu būdu ne tada, kai rankose vis dar laiko ginklus.
„Juk gali pasitaikyti ne tik kaimiečio karvė, bet ir grybautojas, o galiausiai ir pats gali nusišauti. Kad ir girtas pilietis, jis vis tiek yra valstybės turtas“, – teigė V.Mazuronis.
Rinkėjas paprašė – B.Bradauskas padarė
B.Bradauskas neslėpė, kad kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą sugalvojo ne pats.
„Kaišiadorių mano rinkėjai medžiotojai kreipėsi. Pasisamdė advokatą ir jis aiškina, kad inspektoriai neturi teisės tikrinti blaivumo. Tai aš kreipiausi į teismą, kad išaiškintų. Aš manyčiau, kad, jeigu nėra įstatyme niekur parašyta – nei Medžioklės taisyklėse, nei inspektorių taisyklėse dėl blaivumo tikrinimo, – tai jis neturi būti tikrinamas. Jei teismas pripažins, kad jie teisės tikrinti neturi, tai reikės pataisyti įstatymus ir tiesiai įrašyti, kas turi ką tikrinti. Aš už tai, kad inspektoriai galėtų tikrinti“, – sakė B.Bradauskas.
Jie ir be manęs gali išsisukti, jeigu suksis, bet reikia išsiaiškinti galutinai ir pataisyti įstatymą, jei ką, – sakė B.Bradauskas.
Tačiau kol kas Seimo narys, kuris ir turėtų siūlyti įstatymų pataisas, to nedaro. Užuot siūlęs aiškiai numatyti, kaip ir kas tikrina medžiotojus, jis kreipiasi į teismą gindamas neblaivaus pagauto kaišiadoriškio interesą.
Pasak B.Bradausko, kitaip jis ir negalėjo pasielgti, nes į jį kreipėsi rinkėjas.
„Ne mano bičiuliai, niekas, bet tiesiog Kaišiadorių rajono gyventojai, o aš ten rinktas esu, tai į manęs paprašė, kad aš kreipčiausi į teismą. Tai aš ir kreipiausi. Visam laikui problemą išspręsime. Jei yra neaiškumų, reikia išsiaiškinti“, – dėstė Seimo narys.
Pasak jo, A.Grenda nėra jam artimas bičiulis, kartu jie niekada nemedžioję, jokių reikalų neturėję, todėl pagalba irgi nelaikytina kažkokiu ypatingu dėmesiu prasižengėliui.
„Ar vienas jis ten buvo, ar daugiau, nežinau. Sakė, kad visa kompanija važiavo. A.Grenda tarp jų yra, jis man skambino ir susitarė, kad priimčiau. Tada atvažiavo su advokatu. Ne kažkiek čia jiems padėsiu. Jie ir be manęs gali išsisukti, jeigu suksis, bet reikia išsiaiškinti galutinai ir pataisyti įstatymą, jei ką. Jei pripažins, kad gali tikrinti, tai gali“, – aiškino B.Bradauskas.
Papildyta A.Grendos advokato Andriejaus Melkovo komentaru (kalba netaisyta):
„Mano Kliento kreipimasis į jo apygardoje rinktą Seimo narį yra susijęs su Kliento nagrinėjamomis teismo bylomis vien tik tą apimtimi, kad būtent tų bylų nagrinėjimo eigoje paaiškėjo Aplinkos ministerijos 2010 metais patvirtintų Medžioklės taisyklių galimas brokas bei prieštaravimai kitiems teisės aktams, kurie trukdo operatyviai nagrinėti administracines bylas, o savo teises ginantiems asmenims sukuria teisinį neapibrėžtumą.
Paaiškėjus poįstatyminio teisės akto galimam prieštaravimui aukštesnės galios teisės aktams, kiekvieno Seimo nario įstatymuose įtvirtinta teisė, kurį suponuoja ir atitinkamą pareigą, kreiptis į teismą dėl norminio teisės akto ištyrimo.
Toks kreipimasis reiškia ne kieno nors privataus, o būtent viešo intereso gynimą, nes teisinėje valstybėje negali galioti įstatymams ar Vyriausybės nutarimams prieštaraujantys Aplinkos ministerijos nekokybiškai paruošti bei prieštaringi teisės aktai.
Būtent į tokius Medžioklės taisyklių netobulumus buvo atkreiptas parlamentaro dėmesys, prašant imtis jo kompetencijai priskirtų priemonių patikrinant norminio teisės akto teisėtumą.
Šioje vietoje neetiškas atrodo 2010 metais pareigas ėjusio aplinkos ministro komentaras, kad jo priimtų įsakymų teisėtumo vertinimas laikytinas „ėjimu prieš visuomenės interesą“. Atkreiptinas dėmesys, kad eksministro 2010 metais priimtas įsakymas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamu 2015-05-21 sprendimu jau buvo dalyje pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš šio principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui.
Sekant eksministro logika, „ėjimu prieš visuomenės interesą“ reikėtų laikyti ne tik asmens bandymą teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus, ne tik parlamentaro savo pareigų vykdymą bandant įstatymų nustatyta tvarka pašalinti abejones dėl galimo norminio teisės akto neteisėtumo, bet net ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuotas gerbiamo eksministro pasirašyto dalies teisės akto neteisėtumas, sąlygojęs vėliau virtinę teismo bylų bei mokesčių mokėtojų išlaidų joms. Dar mažiau suprantama yra straipsnio mintis apie Seimo nario galimybes pataisyti Aplinkos ministerijos teisės aktus ar Vyriausybės nutarimus, kuriems šie aktai galimai prieštarauja, nes tai akivaizdi ir tiesioginė būtent pačios ministerijos kompetencija“.
2010 m. aplinkos ministru dirbo Gediminas Kazlauskas.
