„Nemanau, kodėl Lietuvos valstybė turi mokėti. Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos“, – BNS sakė B.Bradauskas.
Tokį skandalingą pareiškimą B.Bradauskas padarė, paklaustas apie jo vadovaujamo komiteto sprendimą nepritarti laisvės kovų dalyvio statuso ir valstybinių pensijų suteikimui apie pusantro šimto likusių gyvų žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami nacių persekiojamus žydus.
Būtų labai logiška, jeigu mes kreiptumėmės į Izraelį, ir Izraelis galėtų mokėti. Bet ne, žydai nenori mokėti ir tik žiūri, ką paimti iš Lietuvos, – BNS sakė B.Bradauskas.
„Tiek laiko buvo, o dabar prasibudo, kažkur kažkam jau reikia pinigų. Tokie dalykai gi nedaromi valstybės sąskaita. Na, jie rizikavo, bet tam yra kitos skatinimo priemonės, o kodėl mes. Tai kreipkimės į Izraelį, tegul Izraelis jiems moka kompensacijas“, – sakė B.Bradauskas.
Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.
Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.
Kalbėdamas su BNS, B.Bradauskas pirmadienį taip pat pareiškė, kad per didelę valstybės paramą gauna ir Sibire gimę žmonės, kurių tėvus ištrėmė sovietai.
„Tiesiog nesąmonė, kad gauna valstybines pensijas žmonės, kurie gimė Sibire, išvažiavo jie, jokio streso nepatyrė trėmimo, nieko, ir gauna tas pensijas. Reikia vieną kartą sutvarkyti“, – kalbėjo B.Bradauskas.
Tačiau tokiai B.Bradausko pozicija Socialdemokratų partija, kuriai jis priklauso, nepritaria. LSDP išplatino pranešimą, kuriame teigia palaikanti Vyriausybės siūlymą holokausto aukų gelbėtojams suteikti laisvės kovos dalyvių statusą, kuris leistų pretenduoti į valstybines pensijas.
„Lietuva nuo seno garsėjo kaip daugiatautė tolerantiška valstybė. Socialdemokratai pasisako už visų piliečių lygias teises ir atsakomybes prieš įstatymą. Bet kokios antisemitizmo apraiškos yra visuomenę skaldantis ir netoleruotinas veiksnys. Nepagarbą skatinantys pasisakymai gali tapti žiežirba uždegančia didžiulę ugnį, todėl raginame politikus ir piliečius elgtis ir kalbėti atsakingai", – teigiama pranešime.
Taip pat cituojamas premjeras Algirdas Butkevičius, kuris neigiamai įvertino partijos nario B.Bradausko pasisakymus dėl valstybinių pensijų žydų gelbėtojams ir pareiškė, kad tai nėra partijos pozicija.
Istorikas A.Kasparavičius: B.Bradausko pareiškimas rodo moralinę degradaciją
Istorikas Algimantas Kasparavičius moralinės degradacijos ženklu vadina socialdemokrato Seimo nario Broniaus Bradausko pasisakymą, esą žydus gelbėjusius lietuvius turi pagerbti ne Lietuva, o Izraelis.
Antrąjį pasaulinį karą tyręs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas pabrėžė, kad Lietuvos garbės reikalas yra pagerbti žydų gelbėtojus, kurie turėjo drąsos rizikuodami savo gyvybe gelbėti nacių persekiojamus žydus.
BNS komentuodamas politiko kalbas, istorikas pirmadienį teigė, kad į B.Bradausko „eilinį išsišokimą galima žiūrėti dvejopai: personaliai siaurai arba politiškai plačiai“.
Žvelgiant siaurai tai būtų tik konkrečios asmenybės ir tam tikra apimtimi politinės partijos, kuriai jis daug metų priklauso, moralinė degradacija ir politinis mažaraštiškumas ir juridinis abuojumas, – teigė A.Kasparavičius.
„Žvelgiant siaurai tai būtų tik konkrečios asmenybės ir tam tikra apimtimi politinės partijos, kuriai jis daug metų priklauso, moralinė degradacija ir politinis mažaraštiškumas ir juridinis abuojumas. Tokiu atveju galėtume klausti, kokios asmenybės sudaro lietuviškąją socialdemokratiją, kokia šios politinės jėgos tikroji politinė doktrina, tapatybė ir moraliniai orientyrai?“, – svarstė A.Kasparavičius.
Tačiau, pasak jo, tai nėra vien B.Bradausko ir jo politinės srovės problema, nes parlamentaras šiuo atveju turbūt ciniškai pataikauja ir rinkėjų nuotaikoms.
„Galvoju, kad tai daugiau yra visos mūsų gerokai perkreiptos politinės sistemos, mūsų valstybės ir netgi tautos drama. Ponas Bradauskas nėra politikos naujokas ar tik jefreitorius. Turint galvoje jo bendrą politinį stažą, ilgametį darbą parlamente, verslo patirtį galėtume sakyti, kad jis priklauso savotiškam lietuviškos politikos elitui. Yra mažiausiai socialdemokratiškos politikos Lietuvoje kapitonas, kuris puikiai žino savo elektorato nuotaikas ir vertybes ir joms ciniškai pataikauja. Sakyčiau, savo populistiniais pareiškimais, dargi dvigubina tą cinizmą“, – teigė A.Kasparavičius.
Anot A.Kasparavičiaus, būtina suprasti, kad tiek holokausto aukos žydai, tiek dalis holokausto dalyvių buvo Lietuvos piliečiai. Jo teigimu, tarpukario Lietuvos Respublika galima didžiuotis dėl to, kad ji užaugino būrį humanistų, kurie tapo žydų gelbėtojais.
„Piliečiai, kuriuos naciai ir vietiniai naciukai Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje masiškai žudė, buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Tie pavieniai žmonės, teisuoliai, kurie turėjo drąsos gelbėti nelaiminguosius irgi buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Dalis holokausto dalyvių, deja, irgi buvo nužmogėję, bet vis dėlto Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi išvada aiški ir nedviprasmiška: laisvės kovų dalyvio statusas ir valstybinių pensijų skyrimas tiems apie pusantro šimto likusių gyvų Teisuolių yra Lietuvos valstybės – Lietuvos Respublikos reikalas“, – teigė A.Kasparavičius
„Sakyčiau, ne tiek prievolė, kiek garbė. Garbė tai valstybei, Respublikai, kuri vos per dvidešimtmetį buvo sugebėjusi užauginti būrį humanistų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais rizikavo savo gyvybe gelbėdami nacių persekiojamus žydus“, – teigė istorikas.
T.B.Burauskaitė: žydus nuo nacių gelbėję gyventojai gelbėjo ir Lietuvos garbę
Lietuvoje trūksta gilesnio supratimo, kad žydus nuo nacių gelbėję lietuviai tuo pačiu gelbėjo ir Lietuvos garbę, todėl šių žmonių įvertinimas – valstybės garbės reikalas, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.
Pasak T.B.Burauskaitės, žydų gelbėtojai savo pasiaukojimu parodė, kad daug Lietuvos žmonių buvo nusiteikę nevykdyti nacių okupacinės valdžios nurodymų, o Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas nepritarti laisvės kovų dalyvio statuso ir valstybinių pensijų suteikimui atspindi paviršutinišką požiūrį.
„Aš tai vertinu kaip labai paviršutinišką požiūrį. Pas mus pabrėžiama, kad valstybinės pensijos turi būti suteiktos. Bet pirmiausia yra suteikiamas laisvės kovų dalyvio statusas. Jei mes palygintume kiek milijonų išleista ir tebeleidžiama Lietuvos kaip valstybės įvaizdžio kūrimui, man atrodo, kad toks moralinis požiūris – mūsų valstybės garbingų asmenų atitinkamas pagerbimas. Iš tiesų tai jie gelbėjo Lietuvos garbę, ne tik asmenis. Jie savo pasiaukojimu parodė, kokia didelė dalis Lietuvos žmonių nusiteikę nevykdyti tų baisiausių antisemitinių žudikiškų nacių okupacinės valdžios nurodymų. Ta jų laikysena ir yra pasipriešinimas“, – BNS pirmadienį sakė T.B.Burauskaitė.
Anot jos, yra paskaičiuota, kad vieną žydų šeimą gelbėdavo ne vienas, o apytikriai 10 žmonių.
„Nes ir per rankas ėjo tos žydų šeimos, nes negalima buvo laikyti vienoje šeimoje dėl suprantamų tam tikrų sąlygų. Mes visada įsivaizduojam, kad pasipriešinimas būtinai yra ginklu. Pasipriešinimas yra ir laikysena, yra veiksmas, kuris duoda ilgalaikes teigiamas pasekmes, kad yra gyvybės gelbėjamos ir nepaprasta rizika buvo gelbėti žydus“, – sakė T.B.Burauskaitė.
„Jei kas pasigilintų, kas tas yra naciu laikotarpiu gelbėti žmonės, pasmerktus sunaikinti, tai gal kitaip reaguotų ir neskaičiuotų tų centų, kuriuos ištaško nepirmaeiliams dalykams. Ir tai tikrai skaudu“, – pridūrė ji.
