B.Cicėnas tvirtina, kad iš 700 km šilumos trasų vamzdyno apie 200 km yra atitarnavusių daugiau nei 30 metų, o iš jų apie 50 km tarnauja jau daugiau nei 40 metų.
Vamzdžiai – per seni
„Situacija yra sudėtinga, nes vamzdžių tarnavimo laikas yra 30 metų ir jeigu tarnauja ilgiau, turėtų būti keičiami. Keitimas turėtų vykti sparčiau, bet šiuo atveju viską apibrėžia nuomos sutartis, kurioje numatyta, kad per 15 metų turi būti pakeista apie 90 km, vadinasi, apie 6 km per metus. Įsivaizduokime per kiek laiko galima pakeisti tuos 200 km – tam prireiks daugiau nei 30 metų“, – aiškino Vilniaus tarybos „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas B.Cicėnas.
Vilniaus šilumos ūkis 2002 metais buvo išnuomotas Prancūzijos bendrovei „Dalkia“.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Bronius Cicėnas |
Politiko teigimu, modernizavimą reikėtų spartinti. Jis yra įsitikinęs, kad jeigu šilumos tiekimo įmonė priklausytų savivaldybei, būtų kitaip – gauti pelnai būtų panaudoti tikslingai ir skirti būtent investicijoms. „Dabar gaunami pelnai neaišku kur panaudojami. Sutartis yra vykdoma, kadangi joje tiek numatyta ir nuomininkas, be abejo, nesuinteresuotas investuoti daugiau, nei įrašyta sutartyje“, – kalbėjo B.Cicėnas.
Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas aiškino, kad pagal taisyklės hidrauliniai bandymai turi būti atliekami pasibaigus šildymo sezonui, vasarą vamzdžiai turi būti remontuojami, o prieš šildymo sezoną dar kartą atliekami hidrauliniai bandymai.
Bandymų neužtenka
„Taisyklėse taip pat yra reikalavimas, kad kas dveji metai būtų atliekami temperatūriniai bandymai. Tai dabar išbandė šaltis, bet tas turėtų būti išbandyta ruošiantis žiemai ir patikrinta, kaip veikia kondensatoriai, kur yra defektai, kur vamzdžiai paveikti korozijos. Tam numatomi tokie darbai ruošiantis žiemai, kad paskui neįvyktų, kad įvyko praeitą savaitę“, – kalbėjo ne vienerius metus šilumos ūkyje dirbęs B.Cicėnas.
Paklaustas, ar jo manymu, tokie darbai nėra vykdomi, jis tvirtino tuo esąs tikras – kaip vartotojas gaudamas informaciją iš „Vilniaus energijos“ jis matąs, kad vieną kartą pavasarį, pasibaigus šilumos sezonui, atjungiamas šilumos tiekimas ir atliekami hidrauliniai bandymai. Bet paskui, B.Cicėno teigimu, pakartotinių atjungimų ir darbų nebūna.
„Šilumos kainoje yra numatyti amortizaciniai atskaitymai ir remonto lėšos. Šie atskaitymai, numatyti bazinėje šilumos kainoje, yra gana dideli – apie 46 mln. Lt trasų atstatymui ir atnaujinimui per metus, dar apie 10 mln. Lt remonto lėšų, tad iš viso daugiau nei 50 mln. Lt susidaro. Tai didžiuliai pinigai ir jeigu jie būtų panaudojami efektyviai ir teisingai, būtų žymiai daugiau pakeičiama vamzdynų“, – aiškino B.Cicėnas.
Politikas įsitikinęs, kad be šilumos ūkio nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo niekas nepasikeis.
Kaltina politikavimu
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Kęstutis Nėnius |
K.Nėnius tokias kolegos kalbas vadina politikavimu. „Tokie šnekėjimai yra žmonių gąsdinimas, ypač tokią žiemą, kaip šiemetinė. Tai labai panašu į norą pasirodyti politiko vaidmenyje ir būti dėmesio centre kaip šilumos ūkio guru. Šilumos trasose kasmet atliekami bandymai pagal nustatytas metodikas, diagnostika kaip medicinoje“, – sakė miesto tarybos frakcijos „TAIP!“ vadovas ir Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas K.Nėnius.
Jo manymu, nėra visiškai teisingi ir B.Cicėno teiginiai apie trasų amžių. Esą ne tik tarnavimo laikas lemia jų saugumą ir patikimumą. „Žinoma, norėtųsi gyventi saugiai, turėti visas trasas naujas Vilniaus mieste, bet reikia nepamiršti, kad tai kainuotų. Jeigu pakeiti trasą, kuri galėtų pakankamai saugiau dar tarnauti 10 metų, tai bus papildoma našta gyventojams, nes tai bus įtraukta į tarifus ir kainą“, – tvirtino K.Nėnius.
K.Nėniaus teigimu, reikėtų ieškoti optimalaus balanso tarp kainos ir saugumo, nes saugumas visada kainuoja. „Galime turėti milijoninę kariuomenę, galima turėti 10 tūkst., bet ją turėsime išlaikyti ir tai bus mūsų sprendimas“, – aiškino politikas.
Aistras pakurstė avarija
Jis įsitikinęs, kad situacija nėra tokia grėsminga, kaip norėtų pavaizduoti B.Cicėnas. Avarijų esą gali atsitikti, todėl tuo bandoma žaisti. „O gal trūks trasa ir Cicėnas galės pasakyti – o ar aš jums nesakiau. Tokie žaidimai yra negarbingi, nes jis daug metų dirbo šilumos ūkyje ir kaip inžinieriui taip kalbėti negarbinga“, – sakė K.Nėnius.
Aistras dėl Vilniaus šilumos trasų būklės pakurstė kelios avarijos pastarosiomis dienomis. Ketvirtadienio avarija miesto centre šalia Lukiškių aikštės visai dienai be šilumos ir karšto vandens paliko apie pusšimtį pastatų pačiame sostinės centre. Pirmadienį šilumininkams teko likviduoti gerokai mažesnę avariją Savanorių prospekto ir Vilkpėdės gatvės sankryžoje. Dėl jos vartotojams šilumos tiekimas nutrauktas nebuvo.
 |
| Audriaus Gavėno/15min.lt nuotr./Praeito ketvirtadienio avarija, kai Vilniaus centre trūko šiluminės trasos vamzdis |
