„Svarbiausias apribojimas, kuris taikomas eksperimentiniam modeliui, kad jo negalima naudoti komerciniais tikslais, galima naudoti tik pervežimams ir panašiai. Jei tokiu orlaiviu skraidinami žmonės, jie turi būti perspėti, turi būti užrašas, kad tai eksperimentinis modelis, kuris šiuo atveju ir buvo, ir pilotai turi perspėti, kad modelis yra nesertifikuotas, eksperimentinis, ir dėl to yra padidėjusi rizika skristi“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė B.Merkys.
Susisiekimo ministerijos atstovas pirmadienį teikė paaiškinimus lėktuvo avarijos aplinkybes tiriančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, ši posėdžio dalis buvo uždara.
Tiria 3 versijas
Žurnalistams jis patvirtino, kad yra versijų, kodėl lėktuvą ištiko avarija, tačiau sakė negalintis jų atskleisti, kol vyksta tyrimas. B.Merkys tik patvirtino, kad viena iš teorinių galimybių, terorizmas, bus atmesta.
„Versijų yra, bet, kol vyksta tyrimas, aš jų atskleisti negaliu. Bet kuriuo atveju visada yra keturios grupės – žmogaus klaida, labiausiai tikėtinas, tada būna gedimai, toliau nepalankios oro sąlygos ir toliau išorės poveikis, terorizmas. Kol nebaigtas tyrimas, mes visas tris versijas nagrinėjame, terorizmo versiją galėtumėme su nemaža tikimybe atmesti“, – kalbėjo B.Merkys.
Iškelti neplanuoja
Klausiamas, ar pakaks medžiagos išsiaiškinti avarijos priežastį, ekspertas sakė, jog stengiamasi „daryti iš to, ką turime“. Jis taip pat teigė, kad lėktuvo iškelti neplanuojama dėl labai didelės kainos, be to, nėra garantijos, kad iškėlus lėktuvą būtų nustatyta avarijos priežastis.
Klausiamas, kokia būtų lėktuvo iškėlimo operacijos kaina, nedetalizavo, tik teigė, kad „kalbama apie milijonus“.
„Kol kas priėmėme sprendimą lėktuvo neiškelti, nes tai labai brangi operacija, o įsitikinimo, kad iškėlus lėktuvą galėsime pasakyti avarijos priežastis, tikrai nėra, šimtaprocentinio įsitikinimo nėra“, – sakė B.Merkys.
Klausiamas, kokia būtų lėktuvo iškėlimo operacijos kaina, nedetalizavo, tik teigė, kad „kalbama apie milijonus“.
Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį žurnalistams sakė, kad Vyriausybė yra priėmusi politinį sprendimą, jog lėktuvas turėtų būti iškeltas, tačiau reikia atsižvelgti į naujas aplinkybes.
Dingo gegužės 16-ąją
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2 su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę.
Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.
Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas, jis buvo iškeltas penktadienį. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.
