„Pateikti skaičiai yra tik oficiali statistika. Dalis nusikaltimų dėl nepasitikėjimo, nusikaltėlių keršto baimės ar viešumo vengimo taip ir lieka visai neužregistruoti, todėl šie duomenys tik iš dalies atspindi kriminogeninę situaciją šalyje“, – sakė Policijos departamento prie VRM komunikacijos specialistė Lina Nameikaitė.
BTA pastebi, kad net ir esant tokiam dideliam nusikaltimų turtui skaičiui, gyventojai vis dar vangiai rūpinasi savo turtu ir jį draudžia tik retas gyventojas. Pasak BTA ekspertės Dalios Strazdienės, per pastaruosius penkis metų mėnesius draudimo bendrovėje BTA turtą apsidraudė 40 proc. asmenų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Šiandien visi draudikai siūlo kilnojamojo turto draudimą, tačiau gyventojai, neįvertindami galimos vagystės ar kitokios nelaimės rizikos savo turtui, draudžiasi vangiai. Vis dėlto, stebint pastarųjų metų tendencijas, kilnojamojo turto draudimas, ypač fizinių asmenų segmente, turėtų plėstis“, – sako BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.
Remiantis BTA duomenimis, šiemet daugiausia turtą apsidraudė Vilniaus (1866) ir Kauno (1675) apskričių gyventojai, tuo tarpu mažiausiai sukauptu turtu rūpinasi Alytaus (221) apskrities gyventojai. Kaip nurodo Policijos departamentas prie VRM, pagal vagysčių ir plėšimų įsibrovus į gyvenamąsias patalpas skaičių apskrityse, pirmauja Vilniaus ir Kauno apskritys – čia per penkis metų mėnesius tokių nusikaltimų užfiksuota atitinkamai 857 ir 497 atvejai, tačiau pagal registruotų nusikaltimų ir BTA apdrausto turto santykį pirmauja Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus apskritys.
„Įsilaužę į namus ar butus vagys nesirenka ir ima viską, ką gali greitai ir nepastebėtai išnešti: kompiuterius, papuošalus, grynuosius pinigus, telefonus. Tai klasika, tačiau esame kompensavę ir tokius nuostolius gyventojams, kai buvo pavogtas pirties kaminas ar išnešta visa pirties įranga bei apdaila. Labai dažnai tenka atlyginti gyventojų patirtą žalą ir už vagystės metu apgadintus langus ar duris“, – kalbėjo D.Strazdienė.
