Svarstant galimus Bubių herbo motyvus, nutarta panaudoti du tarpusavyje susijusius simbolius. Atsižvelgiant į šio krašto praeities kovas, nutarta skydo papėdėje pavaizduoti heraldinę figūra – trikalnį, kuris primintų senuosius gynybinius piliakalnius ir minėtas Bubių apylinkių kalvas, o ant trikalnio uždėti geležinį kryžių-saulutę.
Jis, pasak Batniavos seniūnijos surinktos ir Heraldikos komisijai pateiktos medžiagos, įprasmina vietos istorinį kultūrinį paveldą, sieja kraštą su krikščionybe. Juolab, kad kryždirbystė 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Dvasines vertybes rodo ir mėlyna spalva, o sidabras – vandenį. Tai – taip pat neatsitiktinumas. Bubių kraštas yra netoli Nemuno, kuris ir anksčiau, ir dabar vaidina svarbų vaidmenį vietos žmonių gyvenime.
Bubių kaimas – Kauno rajono savivaldybės Batniavos seniūnijos didžiausia gyvenvietė ir jos centras, įsikūręs šalia Kauno-Jurbarko plento. 1932 m. įkurta Batniavos seniūnija po Antrojo pasaulinio karo tapo Batniavos apylinke ir ja išbuvo iki 1976 m. 2007 m. gruodžio 21 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo vėl įsteigta Batniavos seniūnija su centru Bubiuose. Seniūnija pavadinta ne jos centro Bubių, o senuoju Batniavos pavadinimu.
Kauno rajone yra 25 seniūnijos. Dabar 19 iš jų turi herbą, vėliavą ir antspaudą.
