KT išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybės tarnybą.
Pasak skundo pateikėjų grupės, kuriai vadovauja Seimo narys Julius Sabatauskas , tai, kad Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai, pripažinti pažeidusiais ginčijamo įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, gali pažeisti Seimo narių ir savivaldybės tarybos narių lygiateisiškumo principą.
Pasak Seimo narių grupės, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje.
Todėl, pareiškėjo nuomone, įstatymu nustatant, jog Seimo nariai ir savivaldybių tarybų nariai, pripažinti pažeidusiais ginčijamo įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, gali pažeisti ir konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus.