Kaip nurodoma ministerijos planuojamo vykdyti viešojo pirkimo dokumentuose, kaip ir kasmet turėtų būti reguliuojamos Juodkrantės, Rusnės (Briedžių salos), taip pat Zarasų rajone greta Drukščių ir Lukšto ežerų įsikūrusių kormoranų kolonijų populiacijos. Elektrėnų kolonijoje planuojama vykdyti tik šių aplinkai žalą darančių paukščių apskaitą, Kuršių nerijoje - įvertinti naujai besikuriančias perėjimo kolonijas ir pašalinti visus naujai sukrautus lizdus.
Pagal ministerijos reikalavimus, įgyvendinus priemones, visose kolonijose turėtų perėti ne daugiau nei 2,3 tūkst. kormoranų porų: 1,5-1,7 tūkst. - Juodkrantės, 200-300 - Rusnės ir ne daugiau nei 100 porų - Drūkšių ir Lukšto kolonijose. Kaip nurodo ministerija, konkursą laimėjusi organizacija balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje turėtų atlikti paukščių apskaitą bei gegužę įgyvendinti populiacijos reguliavimo planą, t.y. baidyti paukščius garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis.
Atliekant gausos reguliavimo priemones bus siekiama apsaugoti pilkuosius ir didžiuosius baltuosius garnius, jūrinius erelius, karvelius uldukus ir kitus kolonijos kaimynystėje perinčius retuosius paukščius. Taip pat įpareigojama užtikrinti, kad kolonija, išskyrus naujai besikuriančias kolonijas Kuršių nerijoje, nebūtų visiškai sunaikinta.
Šių paukščių daroma žala pasijuto 1995-2000 metais – Kuršių mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje dėl rūgštingų šių paukščių išmatų pradėjo nykti sengirė. Kormoranų populiaciją Lietuvoje siekiama reguliuoti nuo 2007 metų, penkiose kolonijose atšaldant nuo 20 iki 55 proc. dėčių.
Per šešerius metus atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – trys kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 23 tūkst. kormoranų jauniklių.
