„Direkcija buvo įsteigta Valdovų rūmų statybai, kai nebuvo muziejaus. Atsiradus muziejui, kuris jau disponuoja turtu ir gali praktiškai vykdyti tolesnę plėtrą, Pilių direkcija tampa nebereikalinga, nes kitų objektų statybos daugiau nevykdė. Tad tai būtų logiška. Kita vertus, jie neišgyventų, nes jie gyvendavo iš 5 proc. nuo statybos apimčių, o valstybė šiemet finansavimo neskyrė didelio“, – BNS sakė Š.Birutis.
Pasak jo, tolesnius statybos darbus tęs Valdovų rūmų muziejus.
„Mes norime kuo greičiau naikinti, nes jie tiesiog neišgyvens, kitaip būtų bankroto procedūra, jie negalės ir žmonių išlaikyti (...), čia neskausmingas ir visiškai logiškas žingsnis“, – aiškino ministras.
Vilniaus pilių direkcijos laikinasis direktorius Danius Malinauskas tokį sprendimą taip pat priėmė kaip „natūralų“.
„Dėl darbuotojų mažiausia bėda, nes tie, kas norės toliau dirbti su Valdovų rūmų projektu, tikriausiai dirbs Valdovų rūmų muziejuje. Dėl pačios įmonės naikinimo – tai yra normalus sprendimas“, – sakė D.Malinauskas.
Jis pats neatskleidė, ar pereis dirbti į muziejų. Direkcijos vadovas taip pat sutiko, kad tolesniu Valdovų rūmų atkūrimu pajėgus pasirūpinti pats muziejus. Anot jo, siūloma naikinti valstybės įmonė vykdo statybų priežiūros funkciją, kuri yra „ne valstybės įmonei priskirtina sfera“, be to, Vilniaus pilių direkcija esą dėl įvairių priežasčių nėra pajėgi konkuruoti rinkoje su verslu.
„Bandėme dalyvauti toje pačioje rinkoje, bet mūsų valstybės įmonė turėjo visokių sunkumų su Valdovų rūmų statyba: tam tikrais metais jos nefinansavus, biudžete atsirado minusinė eilutė, o dalyvaujant konkurse įmonė turi būti rentabili, niekada neturėti minuso, (...) todėl viešuosiuose konkursuose paprastai pralaimėdavome“, – paaiškino direkcijos vadovas.
Kultūros ministerijos parengtame projekte nėra nurodyta datos, nuo kada direkcija būtų naikinama. D.Malinausko nuomone, „protingas ir teisingas“ terminas būtų šių metų pabaiga.
Nuo Valdovų rūmų statybos pradžios iki šių metų kovo pabaigos šiam objektui jau skirta 80,97 mln. eurų.
Nuo Valdovų rūmų statybos pradžios iki šių metų kovo pabaigos šiam objektui jau skirta 80,97 mln. eurų.
Valdovų rūmų statybų projektą vykdo viena didžiausių Lietuvoje statybos grupių Panevėžio statybos trestas ( PST). PST grupės įmonė „Vilniaus papėdė“ 2000 metais buvo pasirašiusi visų Valdovų rūmų statybos darbų sutartį, tačiau 2010-aisiais Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pasirašant sutartį buvo padaryta klaidų ir nurodė ją nutraukti. Kultūros ministerijos iniciatyva 2011 metais nuspręsta Valdovų rūmų atstatymo darbus padalyti į dvi – A ir B dalis. „Vilniaus papėdei“ leista užbaigti A dalies darbus, ir tuomet, įgyvendinant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, sutartis su bendrove buvo nutraukta. Šiai daliai išleista 51 mln. eurų.
2013 metų kovą pasirašyta sutartis tiesiogiai su PST dėl Valdovų rūmų B dalies statybų. Iš viso šiuo etapu planuojama investuoti 17,75 mln. eurų, jau investuota 4,5 mln. eurų. Šiemet Valdovų rūmų darbams numatyta 0,9 mln. eurų.
Kaip BNS nurodė Vilniaus pilių direkcija, kad projektas būtų visiškai užbaigtas dar trūksta 16,75 mln. eurų.
Statybos darbus planuojama baigti iki 2017-ųjų pabaigos, esant nepakankamam finansavimui, sutartis gali būti pratęsta metams.
