Vienintelis siūlomo kurti Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas būtų valstybė, jos teises bei pareigas fonde įgyvendintų Kultūros ministerija.
Šiuo metu SRT fondo dalininkais yra juridiniai asmenys – meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų organizacijos, veikia fondo Taryba.
Atsirastų Senatas
Siūlomas Žiniasklaidos rėmimo fondas turėtų Senatą ir Tarybą. Pastaroji ir priimtų sprendimus dėl valstybės teikiamos finansinės paramos.
Fondo Taryba būtų sudaroma iš 11 narių. Juos ketverių metų kadencijai deleguotų: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.
Likusius keturis narius fondo Senatas rinktų iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai.
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad kuriamas fondas į paramos mechanizmą įtrauks daugiau žiniasklaidos priemonių, o jo valdymas nebus mažiau demokratiškas negu dabar veikiančio SRT fondo.
„Įtraukimas visų mūsų žiniasklaidos priemonių – ir kultūrinių, ir taip toliau – šituo naujuoju projektu bus pilnesnis negu buvo iki šiol. Kita vertus, atsiranda ilgalaikis projektų finansavimas, ypač tai svarbu kultūros žiniasklaidai.
Toliau – atsakomybę už šito fondo darbą prisiima Kultūros ministerija kaip valstybės įgaliota institucija – čia skiriasi nuo dabartinės situacijos. Ir aš manau, kad patys principai valdysenos nebus mažiau demokratiški negu buvo. Išlieka tokie, kad valstybė į tuos procesus visai nesikiša“, – kaip veiks naujasis fondas, jei toks bus sukurtas, pasakojo Seimo narys.
Teiraujantis, ar tai, kad valstybės teises ir pareigas fonde įgyvendins Kultūros ministerija, nestiprins valdžios įtakos žiniasklaidai skirstant lėšas, R.Karbauskis atsakė: „Aš manau, kad šioj vietoj gausis efektas visiškai kitas. Mes sukuriam Senatą, kuris renka kelis tarybos narius Žiniasklaidos rėmimo fondo, kurie nėra įrašyti pačiam įstatyme kaip sudėtinė dalis. Kitas klausimas – ginčai, kurie kildavo tarp atskirų interesų grupių dabartiniam fonde, ir tai, kad trūkdavo arbitro, kuris galėtų padėti susitarti visiems, manau, čia buvo didžiausia problema, kuri buvo šitame fonde.“
Žurnalistus atstovaujančios organizacijos – už borto
Anot Seimo nario, jei dabartinis fondas būtų veikęs be problemų, tai ir naujo esą nebūtų siekiama kurti.
„Mes kartu sutarėm, tai bendras sutarimas. Nėra organizacijos šiai dienai man žinomos, kuri prieštarautų“, – nurodė R.Karbauskis.
Nėra organizacijos šiai dienai man žinomos, kuri prieštarautų.
Dabar veikiančio STR fondo tarybą sudaro septyni nariai, kuriuos deleguoja Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos komisija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu.
Pagal dabar siūlomą variantą, pastarosios dvi organizacijos savo nario į tarybą negalėtų deleguoti. R.Karbauskis aiškino, kad Žurnalistų sąjunga atsisakė tokios teisės.
„Dabar persigalvojo, pamačiusi, tikriausiai, kad yra bendras sutarimas [...]. Aš manau, bus pasiūlymas įstatymo projekto ir svarstysim“, – komentavo Seimo narys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius komentare BNS teigė, kad platesnis žurnalistų atstovavimas sustiprintų fondo valdymą.
„Šiuo metu parengtame projekte dėl naujo valstybinės paramos žiniasklaidai modelio nėra įtraukta nė viena žurnalistinė organizacija, o daugumą sudaro žiniasklaidos verslą vienijančios asociacijos. Manyčiau, kad platesnis žurnalistikos ir kultūros lauko atstovavimas padėtų sustiprinti tokio fondo valdymą“, – teigė jis.
Parengtame projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas viešojo konkurso tvarka remtų projektus pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos).
D.Radzevičius atkreipė dėmesį, kad tarp finansuojamų prioritetų nebeliko vaikams ir jaunimui skirtų projektų.
„Šiandien svarstant naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį svarbiausia yra užtikrinti aiškius paramos skirstymo prioritetus (programas). Privalo būti skirtos aiškios kvotos kultūrinei žiniasklaidai, regioninei žiniasklaidai, vaikų ir jaunimo projektams, tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai. Be tokios paramas jie negalėtų išgyventi“, – pabrėžė jis.
Siūloma, kad pradėjęs veikti Žiniasklaidos rėmimo fondas Kultūros ir meno programai finansuoti skirtų ne mažiau kaip 25 proc. turimo metinio biudžeto, o Regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 proc. biudžeto.
Parama kultūros periodinių leidinių projektams pagal kultūros ir meno programą galėtų būti skiriama iki trejų metų.
R.Karbauskio teigimu, konkretūs procentai tam tikroms programoms išskirti, nes tai – prioritetinės sritys, o, be to, baiminamasi, ar joms, įkūrus naują fondą, finansavimas išliks toks, koks yra dabar.
„Visi yra ramūs, kad tie pokyčiai, dėl proporcijų rėmimo, jie neįvyks šituo etapu. Jeigu po tam tikro laiko bus bendras sutarimas, kad kažką reikia keisti, bus pakeista“, – kalbėjo parlamentaras.
Pataisas dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo steigimo Seimui planuojama pateikti dar per šią sesiją.
Siūlo kultūrinę spaudą prilyginti Lietuvos pašto paslaugoms
Trečiadienį Kultūros komitete taip pat buvo pristatytas ir pagalbos kultūrinių leidinių leidybai modelis.
„Bandant spręsti šią problemą, buvo galvojama apie valstybės pagalbos schemą ir valstybės pagalbos schemos derinimą su Europos Komisija. Tačiau šitas procesas yra gana ilgai trunkantis, norint jį įgyvendinti reikia turėti nemažai informacijos ir tikrai turėti gerai išdirbtą mechanizmą nacionalinėje teisėje, kurį galima būtų pateikti derinti Europos Komisijai“, – dėstė viceministrė Regina Jaskelevičienė.
Anot viceministrės, buvusi Kultūros ministerijos administracija suformavo kitą modelio variantą – valstybės pagalbos teikimą pagal visuotinės ekonominės svarbos paslaugų išimties reglamentą. Esą toks jis būtų paprastesnis, greitesnis.
„Reikėtų kultūrinę leidybą, kultūrinę spaudą ir jos teikiamas paslaugas pripažinti ekonomine veikla, kuria teikiami visuotinės naudos produktai. Tokie produktai, kurie galėtų būti teikiami tik su valstybės pagalba, kurie teikiami teikiant visuomenei išskirtinę naudą. Dar vienas apribojimas būtų, kad per trejus metus galėtų būti teikiama 500 tūkst. eurų parama ūkio subjektams“, – paaiškino R.Jaskelevičienė ir pridūrė, kad ministerija, įvertinusi abi alternatyvas, rinktųsi pastarąją.
Kreipdamasi į ministerijos ir Kultūros komiteto atstovus, Konkurencijos tarybos vyriausioji specialistė Živilė Žubrickaitė teigė, kad kultūros leidinių leidybos paslaugos „nepatenka“ po visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimu.
„Norėtume priminti, atkreipti dėmesį, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis laikomos paslaugos, kurios teikiamos piliečiams arba visuomenei tada, kai jų negali tiekti rinka, ir tada valstybė įsikiša, ir tokią paslaugą užtikrina piliečiams ir visuomenei“, – kalbėjo ji ir paminėjo, kad tokios svarbos paslaugų pavyzdys yra Lietuvos paštas, pristatantis periodiką į atokias vietoves, kur verslui tai daryti neapsimoka.
Komitetas neatsižvelgė į Konkurencijos tarybos pastabą
„Konkurencijos tarybos manymu, kultūros leidinių leidyba nepatektų po visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimu. Siūlytumėme arba derinti su Europos Komisija tokią schemą arba kitas, paprastesnis variantas – taikyti įprastą de minimis reglamentą, kuris, aišku, apriboja 200 tūkst. eurų ribą per trejus mokestinius metus su susijusiomis įmonėmis“, – dėstė Konkurencijos tarybos specialistė.
Konkurencijos tarybos manymu, kultūros leidinių leidyba nepatektų po visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimu.
Viceministrė R.Jaskelevičienė. teigė, kad ši Konkurencijos tarybos nuomonė ministerijai žinoma. Ministerija, anot jos, šia tema konsultavosi su Europos Komisija ir gavo rekomendaciją kultūrinės spaudos leidybą paskelbti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.
Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis pagyrė ministeriją už darbą. Jis tikino, kad kultūrinė spauda be valstybės paramos negalėtų būti leidžiama.
„Mes prašytumėm Kultūros ministerijos iki galo baigti procesą, ir [kad] reikalavimas de minimis būtų taikomas tomis sąlygomis, kad įmonei per trejus metus būtų galima gauti iki 500 tūkst. eurų paramos. Toks būtų ir kultūrinės žiniasklaidos prašymas“, – nurodė R.Karbauskis.
