Seimo pirmininko pozicija atitenka demokratams. Tokiu atveju Seimo pirmininku taptų demokratų lyderis Saulius Skvernelis.
Šią informaciją BNS patvirtino du derybose dėl valdančiosios daugumos dalyvaujantys šaltiniai iš skirtingų partijų.
Jie nurodė, kad minimas dokumentas, kuriame yra numatytos šios kvotos, dar nėra galutinis ir bus derinamas.
Šaltiniai socialdemokratų partijoje yra teigę, kad realiausias kandidatas į finansų ministrus yra 64 metų buvęs Lietuvos atstovas Europos Sąjungos Audito rūmuose Rimantas Šadžius, jau ėjęs šias pareigas Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje. R.Šadžius rašė socialdemokratų rinkimų programos finansinę dalį.
Tačiau vis dar neatmetama ir parlamentarės, taip pat buvusios Lietuvos atstovės ES Audito rūmuose ir valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės kandidatūra.
Realiausia kandidate užimti socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą šaltiniai partijoje įvardija Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkę Ingą Ruginienę – ji pati sako kol kas oficialaus pasiūlymo nesulaukusi, bet būtų pasiryžusi imtis šio darbo.
Į krašto apsaugos ministres realiausia kandidatė yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šiuo metu dirbanti parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Į susisiekimo ministrus minima ir dabartinio parlamentaro Eugenijaus Sabučio kandidatūra – jis šiuo metu yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
Į švietimo, mokslo ir sporto ministrus anksčiau minėtas kandidatas –buvęs diplomatas Remigijus Motuzas, 2004 m.–2006 m. jau ėjęs šias pareigas Algirdo Brazausko Vyriausybėje. Vis dėlto pastaruoju metu 15min šaltinių žiniomis, minima ir parlamentarė, edukologijos mokslų magistrė Orinta Leiputė – iki politinės karjeros pradžios Kauno savivaldybėje ir Seime ji yra dėsčiusi Lietuvos sporto universitete.
Kultūros ministro kėdę galėtų užimti buvęs Klaipėdos meras, džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas arba Šarūnas Birutis, jau ėjęs šias pareigas 2012–2016 m. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje.
Kol kas neaiškūs kandidatai vadovauti Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms. Užsienio reikalų ministro kandidatūrą teks derinti su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris nori pasirinkti jam patikimą žmogų, kuris nebūtinai gali būti deleguotas socialdemokratų. Minima Lietuvos ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio pavardė, tačiau yra ir kitų variantų.
-
Koalicijos rėmai jau yra: socialdemokratai, demokratai ir „Nemuno aušra“, bet galimybė palikta ir „valstiečiams“
-
Koalicijos likimas – ant plauko: socialdemokratų žaidimas su „valstiečiais“ supykdė abu pakviestus partnerius
-
Demokratai netrenkė durimis: kelia sąlygas R.Žemaitaičiui ir nori derėtis dėl postų
-
„Apetitai yra suderinti“: G.Paluckas koaliciją lipdo su S.Skverneliu ir R.Žemaitaičiu
-
G.Nausėda apie derybas: gali įsikišti, R.Žemaitaičio Vyriausybėje nemato
-
„Nemuno aušra“ pritarė koalicijos sutarties projektui
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra viešai pareiškusi, kad sieks Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų. Ekonomikos ir inovacijų ministru taptų Seimo narys Lukas Savickas, o energetikos – šias pareigas S.Skvernelio Vyriausybėje jau ėjęs Žygimantas Vaičiūnas.
Šiuo metu numatoma, kad „Nemuno aušrai“ atitektų Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijos. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis anksčiau yra sakęs, kad partija turi žmonių vadovauti Žemės ūkio, Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.
Kandidate į teisingumo ministres minėta viena partijos lyderių Seimo narė Agnė Širinskienė. R.Žemaitaitis yra sakęs, kad galėtų vadovauti Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijoms, tačiau jo darbui Vyriausybėje priešinasi prezidentas Gitanas Nausėda.
R.Žemaitaitis teigė, kad kartu su prezidentu ras „personalijas, kurios gali būti ministrais“. Anot R.Žemaitaičio, nebus keliamas ultimatumas, kad partijos lyderis gautų ministro portfelį.
