Seimo pavasario sesijai bus teikiamas Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Teisingumo ministerijos visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audrio Kutrevičiaus teigimu, tikimasi, kad toks rinkimų sistemos modernizavimas padėtų padidinti rinkėjų aktyvumą bei sutaupytų nemažą dalį rinkimams skiriamų lėšų.
„Pagrindinis balsavimo internetu privalumas yra galimybė didesniam asmenų ratui dalyvauti rinkimuose. Juose galėtų dalyvauti ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Taip pat būtų greičiau apdorojami rinkimų rezultatai, sumažėtų rinkimų administravimo išlaidos“, – pabrėžė A.Kutrevičius.Be to, toks rinkimų būdas padėtų įtraukti daugiau užsienyje gyvenančių tautiečių, kuriems dažnai sudėtinga pasiekti šalies ambasadą. Nuo balsavimo juos sulaiko ir komplikuota registravimosi procedūra. Elektroninis balsavimas vyktų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o keisti savo balsą būtų galima kiek tik panorėjus.
Balsavimas ir per elektroninę bankininkystę
Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija buvo parengta dar 2006 m. 2016 metais Seimui pateiktas Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas gražintas tobulinti.
„Rinkėjai balsuoti galėtų jungdamiesi prie Elektroninių valdžios vartų sistemos, naudodamiesi elektroninės bankininkystės, elektroninio parašo ir asmens tapatybės su integruotu lustu priemonėmis“, – sakė A.Kutrevičius.
Jo teigimu, rengiantis įstatymo projektui tartasi su ISACA Lietuva, vienijančios daugiau nei 130 informacinių technologijų audito, valdymo ir saugumo specialistų, atstovais, kurie patarė saugumo klausimais.
Rengiant patobulintą įstatymo projektą taip pat buvo gautas asociacijos INFOBALT, vienijančios apie 150 Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių bei mokslo ir studijų institucijų, raštas su pasiūlymu asociacijų narių ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie techninio balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo.
„Kai bus rengiama balsavimo internetu informacinė sistema, asociacijos atstovai teiks konsultacijas dėl sistemos saugumo“, – pažymėjo jis.
„Užskaitomas tik paskutinis rinkėjo atiduotas balsas. Jeigu paaiškėtų, kad buvo įsilaužta į sistemą, tuomet Vyriausioji rinkimų komisija turės teisę balsavimo internetu rezultatus anuliuoti. Balsavusiems asmenims apie tai bus pranešta ir jie galės balsuoti savo rinkimų apylinkėje. Be to, ir internetu balsavę asmenys galės sekmadienį balsuoti rinkimų apylinkėje, tokiu atveju jų paduotas balsas internetu bus anuliuojamas“, – pridūrė A.Kutrevičius.
Remiasi trejų metų senumo apklausa
Vyriausybė savo pranešime spaudai remiasi 2015-ųjų apklausos duomenimis, kurie rodė 56 proc. Lietuvos gyventojų palankumą balsavimo internetu idėjai. Teisingumo ministerijos atstovas svarstė, kad ši nuomonė, nepaisant pavienių išpuolių virtualioje erdvėje ir kibernetinio saugumo problematikos, nepakito.
Tikėtina, kad popierinių biuletenių bus žymiai mažiau, nes atsiras galimybė balsuoti internetu.
„Pirmasis šio įstatymo projektas buvo rengtas 2016 m. Tuomet ir buvo atlikta minėta apklausa. Nemanome, kad apklausos rezultatai smarkiai keistųsi. Be to, galutinį sprendimą dėl balsavimo internetu turės priimti Seimas“, – teigė A.Kutrevičius.
Pasak jo, kol kas sunku apskaičiuoti, kiek sutaupytų valstybė, jei šis projektas būtų priimtas, tačiau būtų galima išvengti balsų perskaičiavimo rankomis procedūros.
„Rinkimų apylinkių komisijų nariams mokama už sugaištą laiką skaičiuojant rinkėjų balsus. Tikėtina, kad popierinių biuletenių bus žymiai mažiau, nes atsiras galimybė balsuoti internetu. Būtų sutaupytos lėšos ir pašto išlaidoms, kuomet balsavimo biuleteniai siunčiami paštu užsienyje gyvenantiems lietuviams“, – pabrėžė jis.
Profesorė A.Ramonaitė: „Ši tema kažkokiu keistu būdu siejama su modernumo įvaizdžiu“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, profesorė Ainė Ramonaitė priminė, kad elektroninio balsavimo klausimas pirmą kartą plačiau aptartas dar prieš dešimtmetį. Paklausta, ar šis klausimas visuomenėje jau pribrendęs ir nuo 2008 metų situacija pasikeitė, profesorė reagavo skeptiškai.
„Nežinau, ar šis klausimas galėjo pribręsti, nes ir kitose šalyse specialistų išvada liko tokia, kad kol internetas yra toks, koks yra, su savo tokia struktūra, kaip mes ją įsivaizduojame, tai jis iš principo netinkamas balsavimui. Regis, kad nuo to laiko niekas esmingai nepakito, kad čia būtų galima kažko kito tikėtis“, – teigė A.Ramonaitė.
Jos teigimu, kai kurios partijos šio klausimo fone šiek tiek bando pataikauti rinkėjams, o kai kurios, kaip liberalai, tikisi iš šio klausimo išlošti daugiau balsų.
„Tos partijos, kurios žiūri į šią temą atsakingiau, mato daug įvairių problemų“, – konstatavo ji.
„Ši tema kažkokiu keistu būdu siejama su modernumo įvaizdžiu. Tarsi norima susikrauti kapitalo jaunesnių žmonių gretose, bandant pasirodyti progresyviais. Bet čia labai ne vietoje tas progresyvumas“, – pridūrė A.Ramonaitė, pastebėdama, kad nėra konkrečių atsakymų į saugumo iššūkius.
Kalbėdama apie prieš dešimtmetį atliktą tyrimą ji pastebėjo, kad žmonių palaikymas buvo ir tada, bet jų susipažinimas su klausimu kėlė didelių abejonių.
„Yra toks bendras įsivaizdavimas, kad jei yra elektroninė bankininkystė, galima pinigus internetu pervedinėti, tai galima ir balsuoti internetu. Kad čia tiesiog patogumo ar modernumo klausimas. Bet neįsigilinama į daugelį įvairių problemų, kurias sukelia elektroninis balsavimas, kad yra esminių skirtumų. Jei žmonėms būtų pateikiam pilna informacija, gal ta nuomonė būtų kitokia“, – svarstė ji.
Aktyvumui didelės įtakos neturi
A.Ramonaitė paprieštaravo rinkėjų aktyvumo argumentui, pabrėždama, kad ir Estijos pavyzdys nerodo itin išaugusio balsuojančių skaičiaus. Dalis balsuoja internetu, bet tai darydavo ir anksčiau, kai tokios galimybės nebuvo.
„Neseniai domėjausi moksliniu darbu apie situaciją Šveicarijoje, kur keliuose kantonuose yra įvestas elektroninis balsavimas ir išvada rodė, kad šis įvedimas nei kiek nepadidino rinkėjų aktyvumo. Tie, kas balsuoja, tie balsuoja, nesvarbu kokiomis priemonėmis, o nebalsuojantiems poveikio nėra“, – pasakojo profesorė.
Estijoje elektroninis balsavimas įteisintas nuo 2005 metų. Prancūzijos piliečiai, kurie gyvena už šalies ribų, nuo 2009–ųjų internetu renka išeivijos asamblėją, tokiu būdų vietos savivaldos rinkimai organizuojami Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje, vietos rinkimuose elektroniniu būdu balsuoja Šveicarijos Neuchatelio, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai.
Užtektų paskleisti gandą, kad rinkimai yra suklastoti, ir viskas griūna.
A.Ramonaitė pabrėžė, kad balsavimas internetu apjungia dvi skirtingos prigimties problemas, susijusias su saugumu.
„Viena yra to tikro techninio saugumo, galimybės įsilaužti ir pakeisti rezultatus, o kita yra pasitikėjimo problema. Lietuvos visuomenės pasitikėjimas rinkimų sistemos skaidrumu yra pakankamai žemas. Jei būtų elektroninis balsavimas, tai stebėtojų funkcija būtų neaiški, nes tu negalėtum fiziškai stebėti to balsų perskaičiavimo“, – teigė ji.
„Užtektų paskleisti gandą, kad rinkimai yra suklastoti ir viskas griūna. Net jei taip ir nebuvo, tai būtų labai sunku įrodyti, nes keliems specialistams tektų našta pasakoti, kad viskas buvo gerai, o kitiems liktų pasitikėjimas jais. Tai pavojingas žaidimas su ugnimi“, – pabrėžė A.Ramonaitė.
