„Manau, kad lietuviai ir toliau siekia didesnio (JAV) įsitraukimo. Kuo didesnis mūsų pėdsakas Baltijos regione, tuo, manau, laimingesnės yra pačios Baltijos šalys“, – JAV Senato Užsienio reikalų komiteto klausymuose šią savaitę sakė diplomatas Robertas Gilchristas.
„Žinoma, jeigu būsiu patvirtintas, sieksiu sustiprinti šį ryšį visais būdais, kokiais tik galėsiu“, – pridūrė jis.
JAV įgyvendina įvairias paramos saugumui programas Lietuvoje, yra investavusios į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, Lietuvos karių rengimą.
Spalį į Lietuvą pusmečiui atvyko 500 karių batalionas su tankais ir kita technika.
Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.
Lietuvos politikai ir diplomatai per susitikimus su amerikiečiais nuolat kelia klausimus dėl nuolatinio JAV karių dislokavimo šalyje.
R.Gilchristas apie tai sulaukė klausimo iš demokrato senatoriaus Tim Kaine'o, tačiau konkretaus atsakymo nepateikė.
„Manau, kad lietuviai ir visos Baltijos šalys toliau prašys tiek, kiek mes būsime pasirengę duoti. Žinoma, mes turėsime būti supratingi ir jautrūs jų saugumo rūpesčiams. Kalbant apie nuolatinį buvimą, dabar nesu pasirengęs to komentuoti, bet aiškiai manau, kad tvirti santykiai saugumo klausimais visais lygiais yra fundamentaliai svarbūs ar net egzistenciniai Baltijos šalių saugumui“, – kalbėjo diplomatas.
„Visada galime daryti daugiau ir žinau, kad jos (Baltijos šalys) visada siekia daugiau, bet pasakysiu, kad buvimas dabar – 500 karių su „Abrams“ tankais Lietuvos ir jos Baltijos kaimynių buvo sutikti entuziastingai“, – teigė jis.
R.Gilchristas vienu didžiausių Rusijos keliamų iššūkių Lietuvoje įvardijo dezinformaciją ir teigė, kad JAV bendradarbiavo su Lietuvos valdžia ir saugumo institucijomis kuriant programas, kurios padėtų labai anksti ją identifikuoti.
Būsimasis ambasadorius gyrė Lietuvos pastangas pažaboti dezinformaciją ir teigė, kad iš jų gali pasimokyti ir amerikiečiai.
„Baltijos regione jie turi labai aktyvią viešąją ir privačią partnerystę. Paprasti piliečiai aktyviai stebi, kas pasirodo žiniasklaidoje, ir šiuo klausimu bendradarbiauja su Vyriausybe. Manau, kad tai yra ne tik įdomu, bet ir buvo labai produktyvu Lietuvoje“, – sakė R.Gilchristas.
Jis taip pat gyrė 2 proc. bendrojo vidaus produkto siekiantį Lietuvos gynybos finansavimą ir pabrėžė šalies tikslą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.
„Artimai su jais dirbame, kad užtikrintume, jog papildomai pinigai būtų leidžiami protingai, didinant mūsų sąveiką ir didinant jų parengtį“, – tvirtino diplomatas.
Senatas dar turės patvirtinti R.Gilchristo kandidatūrą būti ambasadoriumi Lietuvoje.
Kuo didesnis mūsų pėdsakas Baltijos regione, tuo, manau, laimingesnės yra pačios Baltijos šalys, – teigė R.Gilchristas.
Diplomatas yra buvęs ambasadorių Švedijoje ir Estijoje pavaduotoju, JAV Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biure vadovavo padaliniui, atsakingam už Baltijos ir Šiaurės šalių klausimus.
R.Gilchristas taip pat yra dirbęs ambasadose Irake, Rumunijoje. Pastaruoju metus jis vadovavo JAV Valstybės departamento Operacijų centrui.
Siūlomas ambasadorius kalba ispanų, prancūzų, estų ir rumunų kalbomis.
R.Gilchristas šiose pareigose pakeis darbą baigusią ambasadorę Anne Hall. Ji ambasadorės pareigas ėjo nuo 2016 metų.
Apie savo homoseksualumą viešai paskelbęs diplomatas 2011 metais Estijoje atidarė LGBT festivalį „Baltic Pride“.
