Netrukus vaikelio susilauksianti Julija (redakcijai tikras vardas ir pavardė žinoma, – aut. past.) pastarosiomis dienomis sulaukė net kelių skambučių ir elektroninių laiškų iš kamieninių ląstelių banko (KLB) darbuotojų.
„Tai – terorizmas. Skambina ir siūlo iš virkštelės kraują surinkti ir saugoti. Pasakiau, kad ačiū, bet ne. Tačiau jie toliau skambina ir skambina. Gavau ir elektroninių laiškų su straipsniais bei raginimu apsispręsti“, – pasakojo būsima mama.
Jaunai moteriai nuostabą kelia tai, iš kur KLB darbuotojai gavo jos kontaktus. Pati ji tvirtino niekur nenurodžiusi savo telefono ir elektroninio pašto, juolab vietose ar internete, kur skelbiama apie KLB veiklą ir paslaugas.
„Buvau vienoje paskaitoje poliklinikoje, kur prašė palikti telefono numerį ir elektroninį paštą. Tačiau netikiu, kad ten jie informaciją tokioms organizacijoms, kaip KLB, dalina. Paskaita buvo skirta nėščiosioms, po to vyko ekskursija po gimdymo skyrių – kad matytume, kur gimdysime. Apie kamienines ląsteles niekas nieko nekalbėjo“, – pasakojo kūdikio besilaukianti moteris.
Panašios istorijos minimos ir interneto forumuose, kuriuose įvairiais klausimais diskutuoja kūdikių besilaukiančios ar vaikus jau auginančios moterys. Viena kaunietė užsimena, kad skambučio iš KLB sulaukė po vizito pas gydytoją, su kuria tarėsi dėl gimdymo. „Gal ji tarpininkauja? Nors kai paklausiau tiesiai, sakė, kad neturi nieko bendro su KLB“, – interneto forume rašė vaikelio besilaukianti moteris.
Klientai susiranda patys
2006 metais Lietuvoje įkurtas kamieninių ląstelių bankas šiuo metu yra vienintelė šias paslaugas siūlanti įstaiga Baltijos šalyse. Pagrindinė klientams siūloma paslauga – virkštelės kraujo kamieninių ląstelių surinkimas ir jų ilgalaikis saugojimas.
Ląstelių saugojimas per metus kainuoja 680 Lt, o jų surinkimas, paruošimas, tyrimai – nuo 350 Lt metams. KLB atstovai tikina, kad pinigai mokami tik tada, kai patvirtinama ląstelių kokybė, nėra papildomų ar negrąžinamų mokėjimų.
Prakalbus apie klientų paiešką KLB steigėjo – UAB „Imunolitas“ – rinkodaros vadovė Rasa Kulvietienė tikino, kad paprastai būsimi tėvai juos susiranda patys. Tarp klientų yra šeimų, kurios jau susidūrė su sunkiomis ligomis ir žino apie pasaulyje taikomus gydymo metodus, panaudojant kamienines ląsteles. Pasitaiko ir tokių, kurie kreipiasi tuomet, kai kūdikį planuoja.
R.Kulvietienė užtikrino, jog skambinama tik tiems žmonėms, kurie kursuose ar kažkur kitur nurodo savo kontaktus ir pažymi, kad norėtų sulaukti vienokios ar kitokios informacijos apie KLB veiklą ir paslaugas, kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes.
„Nemaža dalis sužino vieni per kitus, nėščiųjų paskaitose, ginekologo kabinete arba paprasčiausiai iš mūsų skrajutės, interneto“, – pasakojo KLB atstovė, neslėpusi, kad apie privatų kamieninių ląstelių banką stengiasi nuolat informuoti ir medikus: „Organizuojame konferencijas, mokslines stažuotes. Kai kurie patys kreipiasi, norėdami vienokios ar kitokios informacijos, mat tėveliai į juos kreipiasi su įvairiais klausimais šia tema“.
Pašnekovei buvo netikėta žinia, kad kai kurios besilaukiančios moterys skundžiasi pernelyg įkyriais KLB atstovų skambučiais. Pasak jos, toks elgesys tikrai nėra skatinamas. Juolab, kad KLB darbuotojų darbo kokybė esą nėra vertinama pagal užverbuotų klientų skaičių.
„Tokią pernelyg aktyvią grandį reikia sudrausminti. Mes nepraktikuojame aktyvaus siūlymo metodo – tai nėra puodai ar panašus dalykas, dėl kurio galėtum skambinti ir siūlyti žmogui, kuris nieko nežino ir nenori sužinoti“, – tvirtino KLB atstovė. R.Kulvietienė užtikrino, jog skambinama tik tiems žmonėms, kurie kursuose ar kažkur kitur nurodo savo kontaktus ir pažymi, kad norėtų sulaukti vienokios ar kitokios informacijos apie KLB veiklą ir paslaugas, kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes.
Šiuo metu KLB yra sukaupta virš 600 virkštelės kraujo vienetų. Tačiau iš šiuo metu KLB saugomų biologinių audinių nė vieno nebuvo panaudota gydymui. Tačiau visada išlieka galimybė jas panaudoti ateityje, nes užšaldytų ląstelių savybės išlieka nepakitusios 70 ir daugiau metų. Visą šį laiką jos saugomos specialiose skysto azoto talpose.
„Ląstelėmis gali pasinaudoti tik pats vaikutis ir jo šeimos nariai. Taip šeima yra užsitikrinusi, kad prireikus jas turės ir nereikės ieškoti donoro. Žinoma, ne visiems šeimos nariams ląstelės gali tikti, didžiausia tikimybė broliams ir sesėms, taip pat pačiam vaikui, kurio ląstelės užšaldytos“, – pasakojo KLB rinkodaros vadovė R.Kulvietienė.
Gydymas Lietuvoje – ateityje
Legalu – ar ne? Šis klausimas turbūt dažniausiai kyla būsimiems tėvams, pradėjusiems domėtis gydymo kamieninėmis ląstelėmis praktika Lietuvoje.
„Lietuvos įstatymai tai (gydymą virkštelės ir placentos kraujo kamieninėmis ląstelėmis – aut. past.) leidžia, bet Lietuvoje praktika dar neįgyvendinama, nes tam nėra pasiruošta“, – sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė.
Todėl šiuo metu pacientai, „banke“ saugantys ląsteles, esant reikalui gali jas pasiimti ir vežtis į kitas Europos šalis, kur praktikuojamas gydymas jomis.
Pasaulyje kamieninės ląstelės sėkmingai naudojamos nuo 1988-ųjų. Tais metais Prancūzijoje buvo atlikta pirmoji virkštelės kraujo kamieninių ląstelių transplantacija, vaikas, kuriam atlikta operacija, tebėra sveikas. Po šios transplantacijos ėmė kurtis viešieji ir (privatūs) šeimos virkštelės kraujo bankai.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno klinikų gydytoja E.Machtejevienė vienoje Vokietijos ligoninių turėjo progą prisiliesti prie eksperimento, naudojant kamienines ląsteles. Tačiau jų panaudojimo galimybes Lietuvoje kol kas vertina skeptiškai. |
Medikai gydymą kamieninėmis ląstelėmis vertina prieštaringai. Lietuvos medicinos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos Eglės Machtejevienės teigimu, būsimi tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad saugomų biologinių audinių panaudojimo galimybės priklauso nuo daugelio faktorių: gautų kamieninių ląstelių kiekio, jų kokybės, susirgimo ir panašių dalykų.
„Reikėtų išskirti, kad yra kelių tipų kamieninės ląstelės, kurių tyrimų bei gydymo galimybės skirtingos. Daugelyje šalių dėl didelių etinių problemų yra draudžiama dirbti su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis, kurios turi pačias didžiausias panaudojimo galimybes. Kitos – tai virkštelės ir suaugusiųjų kamieninės ląstelės – plačiai tyrinėjamos“, – kalbėjo gydytoja E.Machtejevienė.
Medikų nuomone, virkštelės kraujo saugojimas Lietuvoje netaps masiniu reiškiniu, nes tai kol kas nėra mokslo įrodymais pagrįstas gydymo metodas. Jo perspektyvos kelia daugiau klausimų nei pateikia tikslių atsakymų.
Madą diktuoja įžymybės
Nors KLB savo veiklą Lietuvoje pradėjo prieš 5 metus, tačiau viešumoje apie kamieninių ląstelių saugojimą „banke“ daugiau pradėta diskutuoti tik pastaraisiais metais. Prie procedūros populiarinimo nemažai prisidėjo šia paslauga pasinaudoję Lietuvos šou pasaulio atstovai. Viena jų – buvusi manekenė Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Pernai gimus dukrelei iš jos vikšrelės buvo paimtas kraujas, iš jos išgautos kamieninės ląstelės. Jos pavyzdžiui pasekė ir televizijos laidų vedėja Eglė Skrolytė-Liesienė, KLB užšaldžiusi antrosios savo atžalos – sūnaus – kamienines ląsteles. Apdrausti vaikų sveikatą, kaip patys sako, nutarė ir sūnų auginantys dainininkas Viktoras Diawara su žmona Živile, pernai antrojo sūnaus susilaukę dainininkai Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings, bei dukrelę turinti atlikėja Aistė Pilvelytė.
 |
| Gedmanto Kropio nuotrauka/E.Skrolytė-Liesienė KLB saugo sūnaus ląsteles. |
Po keliolikos metų žadamas proveržis
Gydymo kamieninėmis ląstelėmis entuziastai kalba apie tai, kad po kelerių metų pasaulyje įvyks šio gydymo metodo proveržis. Teigiama, kad dėl savo unikalių savybių pasaulyje jau 2015 metais virkštelės kraujo transplantacijų bus atliekama daugiau nei kaulų čiulpų.
Susirgus kraujo vėžiu laiko nėra, donoro reikia greitai, o čia ir pasitarnauja išsaugotas virkštelės kraujas. Jis paruošiamas transplantacijai per parą.
KLB bankas akcentuoja, kad visų tipų kamieninėmis ląstelėmis gali būti gydomos ne tik kraujo ligos, bet I tipo diabetas, išsėtinė sklerozė, cerebrinis paralyžius, nugaros smegenų pažeidimai.
