Terminalas su neįvardijamais operatoriais kol kas yra pasirašęs tik ketinimų protokolus, BNS sakė „Achemos grupės“ atstovas spaudai Edgaras Valeckas.
Kitą ketvirtadienį oficialiai pradedami 73 mln. litų vertės terminalo statybos darbai. Anot E.Valecko, abejojama, ar pavyks terminalą, kaip planuota, atidaryti iki kitų metų birželio, todėl atidarymas planuojamas vasarą.
„Mūsų nuomone, yra tam tikrų kliūčių, pavyzdžiui, dėl įvažiavimo į terminalą“, – sakė E.Valeckas. Jo teigimu, sprendimų dėl gatvių sutvarkymo laukiama uostamiesčio taryboje – bijoma, kad laiku nebus rekonstruota pagrindinė į terminalą vedanti Baltijos-Minijos gatvių sankryža.
Dėl keltų linijų bus sprendžiama atsižvelgiant į besikeičiančią keltų rinką Baltijos jūroje, sakė E.Valeckas. Jo žodžiais, vis labiau į pietus žengia Estijos operatorius „Tallink“, neseniai pasiūlęs liniją Ryga-Stokholmas, plėtra Baltijos jūroje galėtų būti įdomi Švedijos „Stena Line“, pavasarį įsigijusiai penkis trumpus Baltijos jūros maršrutus iš Vokietijos „Scandline“, Suomijos „Finnlines“ maršute į Vokietiją savo ruožtu pasiūlė sustojimą Ventspilyje.
E.Valeckas kalbėjo, jog patrauklūs ir maršrutai į Švediją, tačiau juos brangina tai, jog plaukiant tarp fiordų, būtina samdyti vietinių locmanų paslaugas. Terminalui įdomios kryptys į Vokietiją, Švediją, galbūt – ir į šalia Vokietijos esančią Lenkijos dalį, tačiau E.Valeckas neatskleidė tikslių keltų krypčių.
Tuo tarpu Europos Komisijos išvadoje dėl Lietuvos valstybės pagalbos projektui rašoma, jog terminalas planuoja pasiūlyti keltų liniją į Kylį Vokietijoje, vėliau – į Taliną bei domisi linija į Karlskruną Švedijoje. Linija į Kylį turėtų pradėti veikti iškart, kai bus atidarytas terminalas – ji bus perkelta iš dabartinio keltų terminalo, kur plaukioja DFDS.
Linija į Karlskruną pradėtų veikti nuo 2014 metų, o į Taliną – nuo 2016 metų.
Europos Komisija terminalui šiemet suteikė 62,15 mln. litų (18 mln. eurų) paramos.
Ateityje taip pat galėtų veikti linijos į kitus Baltijos jūros pietinius regionus – Daniją, Lenkiją, tokios galimybės nagrinėtos, rašoma Europos Komisijos dokumente. Anot jo, šiuo metu visiškai neišnaudojamas vežimo Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi galimybes, priešingai nei rytų–vakarų kryptimi, kur pernelyg daug maršrutų.
Pastačius naująjį ro-ro terminalą Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų. Prie terminalo krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 ro-ro, ro-pax tipo ar keleivinių keltų, kurie per metus galės pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių.
„Achemos grupės“ atstovas vertino, jog išaugus pajėgumams, keltų linija galėtų būti įdomi didžiausioms Lietuvos vežėjų bendrovėms, pavyzdžiui, „Girtekai“ – anot jo, „Linava“ jau anksčiau yra užsiminusi apie galimybę naudoti keltų liniją.
Šiuo metu keltų linijas iš Klaipėdos siūlo Danijos laivybos ir logistikos bendrovė DFDS, kuri plukdo į Kylį, Zasnicą (Vokietija) bei Karlshamną (Švedija). Klaipėdos uosto vadovybė anksčiau teigė, jog Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale turėtų dirbti ne tik jame planuojanti įsikurti DFDS, ir grasino stabdyti statybas, jei neatsiras su DFDS konkuruojanti laivybos bendrovė.
Iki 2013-ųjų vasaros terminale numatoma įrengti apie 950 metrų ilgio krantinių – jas už 112,465 mln. litų stato viena didžiausių Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovių „Latvijas tilti“.
Be Sanglaudos fondo lėšų, Klaipėdos uosto direkcija investuos 96,7 mln. litų (28 mln. eurų) dabartinei prieplaukai plėsti, o „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, kuris eksploatuos naująjį terminalą, investuos dar apie 72,5 mln. litų (21 mln. eurų).
„Achemos grupė“ 2011 metų pabaigoje valdė 60 proc. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo akcijų.
Terminalas statomas tarp naujosios Smiltynės perkėlos ir vienos didžiausių uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“.
